Olekas apie švelnesnį naujos Vyriausybės toną dėl Baltarusijos: mes ir toliau spaudžiame režimą

„Aš nematau jokių ženklų, kad taip būtų. Ta programa, kuri yra pateikta, nieko nesako apie tokius pasikeitimus. Praktikoje, manau, kaip buvome šalininkai to, kad turime turėti demokratinį kaimyną, taip ir toliau darysime“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo J. Olekas.

„Jeigu tie pokyčiai įvyks, tada ir bus galima kalbėti apie sankcijų režimo keitimą, bet kol kas aš tokių dalykų dar nematau. Bet šiaip, jeigu galvotume, tai mes norėtume turėti demokratinius kaimynus, su kuriais galėtume bendrauti, kur galėtume keliauti, nes Baltarusijoje yra ir didelė Lietuvos istorinio paveldo dalis, ekonominiai ryšiai galėtų teikti nemažai naudos“, – pridūrė jis.

XXI Vyriausybės programos projektas sulaukė kritikos dėl esą švelnesnio tono Baltarusijos režimo atžvilgiu lyginant su Ingos Ruginienės ministrų kabineto programa. XX Vyriausybė Minsko režimą programoje yra įvardijusi kaip grėsmę. Tuo metu naujosios XXI Vyriausybės programos projekte nuostatos apie grėsmę iš Baltarusijos nebeliko. 

Negana to, I. Ruginienės Vyriausybės programoje konstatuota, kad ir toliau bus išlaikoma Rusijos bei Baltarusijos tarptautinė izoliacija. Tuo metu M. Sinkevičiaus Vyriausybė žada tarptautinę Baltarusijos izoliaciją stiprinti tik jeigu Minskas ir toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą ar toliau vykdys hibridines atakas prieš šią šalį ar Europos Sąjungą (ES).

Pats J. Olekas užsimena, kad Lietuvos vertybiniai principai Minsko atžvilgiu nepasikeitė, tačiau pabrėžė, jog štai strateginiai Lietuvos partneriai – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) – daugiau eina dialogo keliu.

„Manau, kad esame tokiose realijose, kur yra tam tikra pozicija mūsų pagrindinio strateginio partnerio – JAV, kur išnaudojama daugiau dialogo ar bandymo ieškoti kažkokio kontakto ir spręsti tas problemas, kurios susikaupė“, – sakė jis.

Kaip problemas Seimo pirmininkas įvardijo Minsko režimo vykdomas represijas prieš oponuojančias jėgas, o taip pat ir kelis mėnesius laikytus lietuviškus vilkikus bei aviacijos trikdymą į šalį leidžiant kontrabandinius balionus.

„Iš vienos pusės, tai buvo Baltarusijos valdžios veikimas ir leidimas taip veikti. Iš kitos pusės, tai buvo per menkas buvusios valdžios dėmesys mūsų kriminaliniam pasauliui, kur dabar atliktos kelios sėkmingos operacijos ir sulaikyta nemažai tų, kurie vertėsi tais dalykais. Tai man atrodo, dėl to XXI Vyriausybės programa šiek tiek pasikeitusi tonu negu buvo anksčiau“, – nurodė J. Olekas.

J. Olekas pripažino, kad Minsko režimas tęsia represijas, bet akcentavo, jog Lietuvos pozicija šiuo klausimu nesikeičia.

„Dar kartą sakome – politiniai kaliniai, tie lyderiai (...) buvo išlaisvinti. Taip, tęsiasi represijos. Mes jokiu būdu nesutinkame, Lietuvos pozicija skiriasi nuo kai kurių kitų valstybių, kurios galbūt neįžvelgia to, kad bandoma tęsti represijas ir bandoma sulaikyti naujus žmones“, – kalbėjo politikas.

„Tai mes pasisakome prieš tokių represijų vykdymą ir toliau spaudžiame režimą, kad jis nevykdytų represijų. Mes toliau remiame Baltarusijos demokratines jėgas įvairiuose formatuose“, – tikino jis.

Seimo pirmininkas taip pat pripažino, kad kontrabandiniai balionai ir toliau skrenda į Lietuvos oro erdvę, tačiau pabrėžė, jog dabar tas įskridimų skaičius yra daug mažesnis.

„Tikrai negalime nematyti, kad ir mūsų pastangos, ir amerikiečių pastangos neduoda rezultatų“, – akcentavo jis.

Opozicija: veikiausiai tai asmeninė M. Sinkevičiaus pozicija

Opozicinių konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, jog pasikeitusi valdančiųjų retorika nėra pamatas kitų metų pavasariui, kai ES svarstys, ar pratęsti sankcijas baltarusiškoms trąšoms.

„Jeigu mes nebūsime ta šalis, kuri atstovaus šitai (sankcijų pratęsimo – ELTA) idėjai, gali būti taip, kad ES panaikins šį draudimą. O tai reiškia, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas ir toliau galės pildytis iš šitų tranzito pinigų, o mūsų valstybės politinė sistema gali apaugti tarpininkais, įvairiomis schemomis, kurios po to gali finansuoti mūsų politinę sistemą“, – antradienį Seime teigė L. Kasčiūnas.

„Turėjome prieš 20 metų „Dujotekanos“ atvejį, kai buvo ne tik išskirtinė prekyba dujomis, bet ir finansavimas politinėms sistemoms. Reikia šituos dalykus išrauti su šaknimis“, – tvirtino jis.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, jog pasikeitusi nuostata veikiausiai yra asmeninė M. Sinkevičiaus pozicija.

„Manyčiau, kad tai yra premjero jau pozicija. M. Sinkevičius ne kartą angažavo užsienio politiką dar iki tol, kol apskritai paskelbė savo sprendimą eiti į premjerus. Atrodė, kad jo požiūris gan reikšmingai skiriasi nuo ministro Kęstučio Budrio požiūrio“, – teigė ji.

„Aš matau tame pavojų. Apie tai reikia kalbėti, kad neatsitiktų taip, jog vieną rytą prabusime, o valstybės politika A. Lukašenkos Baltarusijos atžvilgiu yra pasikeitusi“, – nurodė V. Čmilytė-Nielsen.

Pristatė Vyriausybės programos projektą

Kaip skelbta, antradienį Seimui pateiktas XXI Vyriausybės programos projektas.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino paskirtojo premjero M. Sinkevičiaus ministrų kabineto sudėtį.

G. Nausėda patvirtino į finansų ministrus pasiūlytą, iki šiol užsienio reikalų viceministru dirbantį Taurimą Valį, aplinkos ministre paskirta Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė Briuselyje Ieva Andriulaitytė, kultūros – šios ministerijos kanclerio pareigas einantis Lukas Alsys, vidaus reikalų – parlamentaras Martynas Katelynas, socialinės apsaugos ir darbo – I. Ruginienė. 

Krašto apsaugos ministerijai ir toliau vadovaus Robertas Kaunas, Švietimo mokslo ir sporto ministerijai – Raminta Popovienė, Užsienio reikalų ministerijai – Kęstutis Budrys, Susisiekimo ministerijai – Juras Taminskas. 

Darbą naujoje Vyriausybėje tęs ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) deleguota teisingumo ministrė Rita Tamašunienė bei „valstiečių“ deleguotas ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. 

Energetikos, sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrais turėtų tapti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis bei Kęstutis Mažeika.