Valstybinės reikšmės vardinės

Kauno restorano “Daugirdas” gamybos vadovė, TV šou “Iki pergalės - virėjų kovos” “auksinė šefė” Janina Galubavičienė šįmet nieku gyvu nesulaužys ilgametės tradicijos švęsti vardines.

“Važiuosime į sodybą Aukštaitijoje. Valgių specialiai šiai šventei nesu sukūrusi, nes visada linksminamės gamtoje, ten valgyti patogiausia - pirščiukais. O aplinkos papuošimas - vyro Šarūno rūpestis”, - dėstė J.Galubavičienė.

Ne tik tuo rūpinasi Šarūnas. Jis kiekvieną kartą mylimai žmonai per vardines pateikia staigmeną - padovanoja įspūdingą puokštę. Labiausiai Janina įsiminė rožių ir... javų varpų kompoziciją. O šauniausias vardines šventė prieš keletą metų Kernavėje.

Janinos nepamiršta pasveikinti ir bendradarbiai, draugai, giminės, pažįstami. Kuo daugiau, jei ne apkaišant varduvininkę gėlių ir ąžuolo lapų vainikais! Ne vieną vainiką kitą rytą ji yra radusi pritvirtintą ant namo durų.

J.Galubavičienė Jonines švenčia jau nuo to laiko, kiek prisimena.

“Kai buvau maža, gimtosiose Kalvarijos apylinkėse, prie ežero, Joninės būdavo švenčiamos kasmet, - pasakojo ji. - Visada su tėvais, broliu ir seserimi eidavome į šventę, dūkdavome per visą naktį. Tiesa, tada mano vardas man nelabai patiko. Nes tokiose šventėse, pamenu, būdavo labai daug girtų... Mamos vis klausdavau - kokį man čia “pijoko” vardą išrinkot? O dabar juo didžiuojuosi, nes mažų Jonukų dar galima sutikti, o mažų Janinų - retenybė.”

Krepšininkui -  triguba šventė

“Šiemet pirmą kartą Jonines švęsiu namie, pas tėvus Karmėlavoje, nes anksčiau treniruočių grafikas būdavo labai intensyvus, ne šventės galvoj, - šyptelėjo vienu gražiausių Lietuvos krepšininkų tituluojamas Jonas Mačiulis. - Komandos draugai tortą nupirkdavo ar gėlių puokštę įteikdavo - simboliškai pasivaišindavome, ir viskas. Šiemet laisviau, tai naudosiuosi proga. Be to, ir mano tėtis Jonas. O birželio 24 dieną - mamos gimtadienis. Triguba šventė!”

Tėvų - Jonuku, o draugų Jonce vadinamas aukštaūgis didžiuojasi gražiu lietuvišku vardu ir džiaugiasi, kad niekada nebuvo pravardžiuojamas ar užgauliojamas. “Gal kad nebuvau šeimoje trečias?” - nusikvatojo humoro nestokojantis vaikinas.

Kartu su J.Mačiuliu šeimos šventėje dalyvaus ir būrys draugų. Tarp jų - ir mylimoji Agnė.

“Tąnakt ir vainikus Neryje paplukdysime, ir paparčio žiedo ieškosime, - įsisvajojo jis. - Apie vaišes negalvoju - ką tėvai paruoš, tas ir bus gerai.”

Jei jau laisvesnis grafikas, galbūt ir atsipalaiduoti būtų galima? Alaus bokalą išlenkti?

“Oi, alaus bokalas tai čia... - mįslingai nutęsė varduvininkas. - Kai atostogų metas, galima ir rimčiau... Tik va draugų, kurie mėgtų po 3 ar 5 paras švęsti, nelabai turiu. Taigi teks apsiriboti alumi...”

J.Mačiuliui, o ir jo mylimajai, linkime smagios šventės ir... prasmingų radybų!

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios".