respublika.lt

Moterys galėjo daugiau, nei mums atrodo (0)

2016 balandžio 30 08:04:07
Edita SIAVRIS, „Respublikos“ žurnalistė

„Šiuolaikinė moteris ir tradicijų lobynas“ - tokia tema praėjusį antradienį Vilniaus ZONTA klubo suorganizuotoje konferencijoje Vilniaus rotušėje kalbas skaitė įvairių sričių aukščiausio lygio mokslininkai. Kažin ar kada gali būti išsemta moters tema. Regis, niekada.

×
nuotr. 2 nuotr.
ANTROPOLOGĖ. JAV lietuvių bendruomenės veikėja Elena Bradūnaitė įsitikinusi, kad neužtenka gimti Lietuvoje, kad būtum lietuvis. Žmogaus identitetas suformuojamas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.


Dėl Moters keitėsi visuomeninis gyvenimas

Vilniaus ZONTA klubas Lietuvoje savo prasmingą veiklą vykdo jau 22 metus. Organizacijos pagrindinis tikslas ir misija - projektai, stiprinantys moterų statusą, aktyvus visuomeninis bendravimas ir bendradarbiavimas, labdaringa veikla, moterų savarankiškumo skatinimas bei daugelis kitų.

Pasak ZI (Zonta International) Vilniaus skyriaus prezidentės Rasos Birutienės, moters tema pasirinkta neatsitiktinai. „Norime parodyti lietuvės portretą, kokį kelią ji nuėjo nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki šių dienų. Kodėl apie moteris? Nes moters tema yra neišsemiama. Svarbu stengtis, kad visos pasaulio moterys būtų sveikos, laimingos, augintų vaikus, dirbtų mėgstamą darbą“, - kalbėjo R.Birutienė.

Turėjome puikią progą pabendrauti ir su antropologe, visiems gerai žinomo poeto Kazio Bradūno dukterimi Elena Bradūnaite, JAV lietuvių bendruomenės veikėja. Ji akcentavo, jog būtent Moterys, Motinos įskiepijo tolesnėms kartoms tradicijų svarbą, savo identiteto suvokimą.

Tačiau apie viską nuo pradžių. Prisiminkime pirmąją emigracijos į Ameriką bangą, tuomet dauguma vyrų dar caro valdymo laikotarpiu emigravo bėgdami nuo karinės prievolės. „Dauguma vyrų buvo beraščiai, darbininkai. Jie atvykę rado Ameriką įsisiūbavusią: visu pajėgumu veikė fabrikai, kasyklos, skerdyklos, visur reikėjo vyriškos jėgos. Taigi lietuviai puikiausiai Amerikoje užpildė šią spragą. Tačiau praėjus kuriam laikui vyrai pradeda rašyti laiškus savo seserims, giminaitėms ar merginoms į Lietuvą, siunčia korteles, kad jos į Ameriką galėtų atplaukti laivais, tos merginos, būdamos 17-19 metų, 1905-1906 metais plaukė į Ameriką tikėdamosi, kad brolių laiškuose aprašytas geras gyvenimas atitiks tikrovę“, - pasakojo E.Bradūnaitė.

Vis dėlto atvažiavusios į Ameriką moterys nusivylė, nes pradžia šioje šalyje nelepina. Tą pajutusios jos tuokėsi, savo ruožtu keitėsi ir visuomeninis gyvenimas; darbininkai išsikelia gyventi šeimomis į atskirus namus, atsiranda vaikai, kuriems reikia mokyklų. „Tuo metu Amerikos viešos mokyklos nebuvo patrauklios, todėl steigėsi lietuvių mokyklos. Didelį postūmį tam padarė lietuvių labai išsilavinę kunigai, atvažiavę į Ameriką, jie skatino kurti draugijas, siekti mokslo, taip virė visuomeninis gyvenimas“, - kalbėjo E.Bradūnaitė.

O kas, jei ne motinos, savo vaikams, jau gimusiems Amerikoje, įskiepijo Tautos vertybes, tradicijas? Minėti Kūčias, švęsti Velykas, kepti lietuvišką duoną. Viskas prasideda nuo Motinos, visko pradžia - Moteris, Motina. Patriotiškumo jausmas - irgi iš Motinos.

Pasak E.Bradūnaitės, čia, Lietuvoje, nedaug žmonių nutuokia, kas iš tiesų darėsi pirmojoje emigracijoje, kiek daug meilės ir rūpesčio būta Lietuvos labui. Per Pirmąjį pasaulinį karą Amerikos lietuviai rinko lėšas Lietuvai išsikapstyti iš karo bėdų. „Ko gero, Amerika nebūtų pripažinusi Lietuvos, jei ne lietuviai angliakasiai, skerdyklų, geležinkelių darbuotojai. Juk jie, išmokę angliškai, galėjo eiti prašyti Amerikos valdžios Lietuvos pripažinimo. Antrojo pasaulinio karo metu mano tėvų karta, visi „dipukai“, sėdėjo vokiečių stovyklose, ir va - Amerika ima ir pripažįsta, kad Lietuva neteisingai inkorporuota Sovietų Sąjungos, tai įvyko ne mano tėvų kartos, o šių darbininkų dėka. Tik gaila, kad Lietuvoje nesuvokiama, kiek mes turėjome ryšių ir sąryšių per kelias kartas“, - kalbėjo antropologė.

Tiesa, ji nenorėjo pernelyg daug kalbėti apie trečiąją emigrantų bangą. Pasak E.Bradūnaitės, po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos valdžia taip ir nesugebėjo įdiegti savo identiteto programos. Antropologė tikina, jog vis dar priimta manyti, jog jeigu gimei Lietuvoje, tu būsi lietuvis. Nieko panašaus, identitetas yra suformuojamas, įdiegiama „programa“. „Šiuo metu jaunimui globalizmo idėjos patinka. Juk buvome 50 metų uždari, paskui staiga atsivėrė sienos. Tačiau kai žmonės atsivalgys to kosmopolitizmo, pagalvos: o ką aš savo vaikui perduosiu, nejau tik vartotojo kultūrą, ką pirkti?“ - retoriškai klausė E.Bradūnaitė.

Antropologė šiuo metu gyvena Havajuose ir sako matanti, jog nemažai čia suvažiuoja trečios emigracijos kartos žmonių. Iš pradžių jie apie tradicijas nekalba. E.Bradūnaitė prisimena, jog būta atvejų, kai jos namuose išvydę Rūpintojėlį, tautines juostas tarsi su pajuoka ką nors tardavo. Vis dėlto praėjus 12-15 metų jau atneša Kovo 11-osios Aktą įrėmintą... Vadinasi, žmonės grįžta prie savo tautinių vertybių.

Padėtį apibrėžė socialinė priklausomybė


O kaip gyveno moterys prieš 500-550 metų? Istorikė, Lietuvos valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė daug metų tyrinėjo šio laikotarpio Vilniaus ir Kauno miestų gyvenimus. „XVI a. gyvenęs publicistas, bajoras, kilęs iš Eišiškių, Mykolas Lietuvis buvo parašęs įdomų veikalą, kurio išlikę tik dešimt fragmentų. Jis vadinasi „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“. To meto žmogus, vertindamas įvairius dalykus, taip pat aptarė ir moters situaciją, ir kai kuriais dalykais piktinosi“, - kalbėjo istorikė. Pasak J.Karpavičienės, dažnai manoma, kad moterys buvo nustumtos į istorijos paribį. Moters situaciją apibrėžė ne tik lytis, bet ir jos tėvo (jei moteris nebuvo ištekėjusi), vyro socialinė priklausomybė. Apskritai asmens padėtį apibrėžė jo socialinė priklausomybė.

„Teko aptikti tokią bylą apie įvykį Vilniaus rotušėje. Apie 1540 metus buvo sugautas vienas valstietis, pabėgęs nuo savo pono, bandęs rasti uždarbį čia. Miesto teisme neklausė, koks jo vardas. Buvo klausiama, koks tavo pono vardas. Lygiai taip pat kalbant apie moterį nebuvo svarbus jos asmuo kaip asmenybės vertinimas“, - pasakojo J.Karpavičienė. Buvo svarbi moters tėvo kilmė - jei jis bajoras, tai moteris - bajoraitė, jei tėvas - valstietis, ji - valstietė. Istorikė atkreipė dėmesį, jog moteriai ištekant jos padėtį apibrėždavo jos vyro padėtis, pavyzdžiui, ponia Vaivadienė, ponia Vaitienė, ponia Maršalkienė.

Ikimodernioje visuomenėje moterys pačios, ar tai būtų LDK, ar kita Europos valstybė, negalėjo dalyvauti politiniame gyvenime. Moterys neturėjo politinių ir pilietinių teisių, tačiau, pasak J.Karpavičienės, atidžiau pažvelgus galima kalbėti apie moters subjektiškumą, moters subjekto iškėlimą istorinėje plotmėje. „Moteris buvo civilinių, turtinių santykių subjektas. Kas lėmė tokius dalykus? Pirmiausia Lietuva nuo Mindaugo laikų buvo individualių šeimų visuomenė. Kitas labai svarbus dalykas - Lietuvos krikštas. Jį reikia suvokti ne tik kaip religinį matą, su juo atėjo labai daug vakarietiško gyvenimo reiškinių, tiek politiniame, tiek socialiniame, tiek kultūriniame lygmenyje. Šis aspektas vedė prie to, kad moteris buvo vis daugiau matoma viešojoje erdvėje“, - aiškino nusipelniusi istorikė.

Motina - švyturys

Etnologė, tautosakininkė Gražina Kadžytė teigia, jog studijuodami paprotyną pamatysime nemažai dalykų, kurie byloja, kad moteris turėjo nemažai. „Viskas namų šeimos pasaulyje priklausė moterims, nes vyras šeimos pasaulyje buvo kaip atstovas viešiesiems ryšiams palaikyti su bendruomene. Visa kita sukosi apie motiną, kuri faktiškai buvo namų šeimininkė“, - pasakojo etnologė. Beje, akcentavo G.Kadžytė, pirmuosius rugius pjovė ne vyrai, o moterys. Jos ir ūkį sutvarkydavo, ir vaikus augindavo. „XIX a. buvo sunkus mūsų spaudos draudimo metas. Ir mūsų Lietuvos pagrindiniai simboliai yra Rūpintojėlis ir Vargo mokyklos motina prie ratelio, kuri moko savo vaiką. Nuo motinos priklauso, kokią pasaulėžiūrą pasirinks vaikai“, - sakė ji. Moteris turėjo nešti didžiulę atsakomybę, nes nuo jos priklauso, kokios ateities kartos išaugs, kokias vertybes turės. Štai G.Kadžytė nurodo pavyzdį, kad mergina turėjo mokėti visas Katekizmo tiesas, tai atsakomybės pavyzdys ir, savaime suprantama, pagarba. Moteris - būsimoji Motina. Ką ji išmoks, tą perduos ir savo vaikams. Jei nemokės, ką perduos savo atžaloms?

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RENTGENAS: Muitinės departamentas iš kinų perka rentgeno aparato įrengimą Kenos muitinėje pasienyje su Baltarusija.
  • ŠILDYMAS: Visoje Lietuvoje rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija" aptarnaujami vartotojai (3,26 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (9,01 ct/kWh su PVM).
  • DEPORTACIJA: JAV valdžia pradėjo deportuoti daugelį iš daugiau kaip 12 tūkst. migrantų, kirtusių sieną iš Meksikos Siudad Akunjos ir įsirengusių stovyklą šalia Teksaso Del Rijaus.
  • PAKEITIMAS: Įstatymo projekte numatytas Darbo kodekso pakeitimas numato „mamadienius“ ir „tėvadienius“ suteikti šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau vaikų iki 16 m.: priėmus šį teisės aktą šeimų, galinčių pasinaudoti „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“, padidėtų 34,6 tūkst. iki 131,6 tūkst.
  • SAVIŽUDYBĖ: Praėjusią savaitę, įtariama dėl patirto mobingo, nusižudė Respublikinės Vilniaus Lazdynų universitetinės ligoninės medikas.
  • PINIGAI: Labiausiai per metus (2021 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2020 metų rugpjūčio mėnesiu) brango būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 13,7 proc.
  • INFLIACIJA: Rugpjūčio mėnesį metinė infliacija, pasiekusi 5,3 proc. žymą, užfiksavo didžiausią rezultatą nuo 2009-ųjų.
  • SULAIKYMAI: Per savaitgalį vykusius antikarantininius protestus Australijoje suimti 200 žmonių.
  • ENERGIJA: Vilniaus transformatorių pastotėje pirmadienį bus pristatyta pirmoji regione vieno megavato galios perdavimo tinklo eksperimentinė baterija.
  • GIRTUMAS: Vilniuje prie vairo girta sustabdyta televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė pripūtė 2,36 prom. ir atsidūrė areštinėje.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar manote, kad mitingai prieš valdžią vyksta dėl to, jog organizatoriai patys siekia valdžios?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +7 C

+4 +7 C

 

+2 +12 C

+6 +12 C

+6 +13 C

 

+9 +14 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-11 m/s

       

Nuorodos