respublika.lt

Lygūs ir lygesni biudžetininkai (21)

2021 vasario 11 10:03:03
Danas NAGELĖ

Lietuvoje tam tikros asmenų, gaunančių algas iš valstybės biudžeto, grupės, išėjusios į atsargą gauna valstybines pensijas ir net priedus prie jų. Tai - pareigūnai, teisėjai, mokslininkai ir dar kelios socialinės grupės, mat akcentuojama, esą jų darbas labai sunkus. Kai kuriose valstybėse solidžias papildomas pensijas (tiesa, jos nebūtinai vadinamos valstybinėmis) gauna ir slaugytojos, mokytojai, dėstytojai, tačiau pas mus nemanoma, kad jie dirba sunkiai ir yra verti paskatinimo.

×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuvos pedagogai ne kartą streikavo, mitingavo, tačiau jų algos ir socialinės garantijos gerokai atsilieka nuo tų, kurias turi užsienio kolegos. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Skirtumas - kaip tarp dienos ir nakties

Į atsargą išėję policijos pareigūnai pasipiktino, kai Vyriausybė atmetė jų pačių Seime inicijuotą įstatymo pataisą, kad pareigūnai ir kariai, atitarnavę ir išėję iš sistemos, gautų papildomus priedus prie valstybinių pensijų. Vidutinė valstybinė karių bei pareigūnų pensija viršija 300 eurų, o šiuo metu dar ir visiems, kurie neturi draudžiamųjų pajamų, mokamas vienos bazinės pensijos dydžio (pernai - 180,95 euro, 2021 m. -183,8 euro) priedas prie pensijos. Kiek mažesnį priedą gauna tie, kurie uždirba iki 1 minimalios mėnesio algos ir tik tada, kai pajamos viršija šį dydį, priedas nepriklauso. Seime gimė siūlymas priedus mokėti visiems į atsargą išėjusiems pareigūnams bei kariams, nepriklausomai nuo jų pajamų ir visiems vienodus - vienos bazinės pensijos dydžio. Tačiau Vyriausybė tam nepritarė. Kai apie tai paskelbė „Vakaro žinios", keli policijos veteranai skambino į redakciją ir reiškė pasipiktinimą, esą kai nebus paskatinimo, niekas į policiją neis dirbti.

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius atliko analizę, kokia yra valstybinių pensijų sistema kitose ES šalyse. Kaimyninėje Estijoje specialios pensijos mokamos ne tik policijos pareigūnams, pasieniečiams, prokurorams, kariškiams, teisėjams, bet ir kalėjimų prižiūrėtojams, ugniagesiams ir net civilinių profesijų, kurios priskiriamos dirbančioms kenksmingomis sąlygoms, atstovams (pvz., tekstilės pramonės, žvejybos pramonės ir kt.). Vokietijoje valstybės tarnautojų pensiją (jų dydis apžvalgoje nenurodomas) be kitų gauna ir mokytojai.

Įdomiausia situacija - Austrijoje, kur valstybės tarnautojai nedalyvauja bendroje pensijų sistemoje, o pensiją kaupia atskirame valstybiniame fonde, iš kurio vėliau valstybė, kaip tarnautojų darbdavys, moka pensijas. Vidutinė bruto valstybės tarnautojo pensija 2020 metais sudarė 3100 eurų per mėnesį. Paprastai Austrijoje valstybės tarnautojo pensija vidutiniškai sudaro 80 proc. gauto darbo užmokesčio. Tai yra žymiai daugiau nei kitų dirbančiųjų (40-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio).Pažymėtina, kad Austrijoje į aptariamą valstybės tarnautojų kategoriją patenka ir mokytojai, teisėjai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, teisėsaugos, sveikatos sistemos darbuotojai ir pan.

Aukštųjų mokyklų dėstytojų pensija ten - iki 6000 eurų; teisėjų ir prokurorų - iki 5700 eurų, tarnautojų - iki 5000 eurų, mokyklų vadovų - iki 4500 eurų, mokytojų ir žemesnės grandies institucijų vadovų - iki 3500 eurų, žemesnės grandies tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų (pvz., slaugytojų) - apie 2000 eurų. Deja, Lietuvoje dėstytojams, mokytojams, slaugytojams apie kokias nors papildomas finansines paskatas galima tik pasvajoti. Gal jų darbas lengvesnis ir mažiau atsakingas nei, tarkime, pareigūnų?

Trūksta pagarbos

„Nemanau. Slaugytojų darbas iš tiesų labai sunkus ir atsakingas, apimantis daugybę sričių - nuo pat gimimo iki mirties, jie prie paciento būna 24 valandas per parą. Jie tikrai jaučiasi neįvertinti, nors ir nenorėčiau lyginti jų darbo su kitų darbu, nenoriu priešinti atskirų kategorijų žmonių. Jei didžiosiose ligoninėse atlyginimas kiek didesnis, tai periferijoje algos itin mažos, todėl ir senatvės pensijos - mažytės. O apie valstybines pensijas tegalime tik pasvajoti", - „Vakaro žinioms" sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.

Pasak jos, būtent dėl sunkių sąlygų ir prastai apmokamo darbo slaugytojai dažnai ieško darbo užsienyje, kur sąlygos - keliskart geresnės.

„Ne tik dėl didesnės algos ar pensijų, bet ir dėl pagarbos profesijai, geresnių darbo sąlygų, reglamentuotų darbo krūvių", - akcentavo A.Volodkaitė.

Anot jos, valstybė galėtų bent jau simbolines valstybines pensijas skirti - kad būtų parodyta, jog ši profesija vertinama.

„Visi kartais esame optimistai, bet, manau, naivu to tikėtis", - sakė pašnekovė.

Viskas prasideda nuo mokytojų

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad po streikų ir derybų pedagogai išsikovojo kiek didesnes algas ir nuolatinį jų augimą, tačiau kol kas nėra plano, kaip dabartinė Vyriausybė įgyvendins savo pirmtakės įsipareigojimus.

„Daugelį metų vyksta diskusija ne tik dėl valstybinės pensijos, bet ir dėl išankstinių pensijų pedagogams. Tačiau iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vis gauname atsakymą, kad į diskusijas dėl to reikia pajungti ir kitas ministerijas, todėl viskas stringa. Mokytojų darbas tikrai nėra lengvesnis nei pareigūnų. Be to, reikia prisiminti, kad visos profesijos prasideda nuo pedagogų darželiuose bei mokyklose. Juk nuo ankstyvos vaikystės formuojama asmenybė, todėl tikrai negalima sakyti, kad, pavyzdžiui, statutinio pareigūno profesija yra aukštesnė nei mokytojo ir tik ji yra verta didesnio paskatinimo", - įsitikinęs E.Milešinas.

Situaciją komentuoja politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas DUMBLIAUSKAS:

„Su tomis valstybinėmis pensijomis viešajame sektoriuje yra taip - arba jas visas dėl teisingumo reikia naikinti, arba mokėti, kad ir simbolines, didesniam socialinių grupių ratui. Tačiau, jei panaikintume, kiltų didžiulis triukšmas, kadangi yra didelis valstybės pensijų gavėjų ratas.

Kai, pavyzdžiui, policininkai sako, kad jiems valstybinės pensijos būtinos, nes priešingu atveju niekas neis dirbti šio sunkaus darbo, tai noriu pastebėti, kad slaugytojų darbas tikrai nėra lengvesnis, tačiau vis tiek žmonės ten dirba iš pašaukimo be jokių pensijų. Arba štai dėstytojai Lietuvoje gauna apie 800-900 eurų į rankas. Ar tai daug? Net profesoriai, kurių koeficientas didžiausias, gauna 1290 eurų. O eiliniai valdininkai ministerijose gauna panašiai tiek. Ar tai normalu? Ar normalu, kad dėstytojas, ruošęs studentą, gauna tokią pat ar net mažesnę algą nei šis, vos tapęs valdininku?" - retoriškai klausė V.Dumbliauskas.

Dėstytojas priminė, kad kai kurios partijos rinkimų kampanijos metu užsiminė apie būtinybę naikinti visas valstybines pensijas.

„Tačiau nemanau, kad šis klausimas bus keliams, nes kils didžiulis pasipiktinimas. Nors kai kuriose Europos valstybėse platesniam viešojo sektoriaus darbuotojų ratui mokamos papildomos pensijos, taip rodant, kad į tas profesijas žiūrima pagarbiai. Deja, pas mus tos pagarbos nėra, todėl nenuostabu, kad dažnas medikas (kalbu plačiąja prasme - ne tik apie gydytojus, bet ir apie slaugytojus, ir panašiai) dairosi darbo užsienyje. Tikiuosi, kad bent pandemija politikus, kurie sprendžia dėl atlyginimų, atves į protą, nes galime likti be gydytojų. Šita epidemija - ne paskutinė, jei nesustabdysime medikų emigracijos, susidursime su dar didesnėmis problemomis nei dabar.

Aišku, kaip dėstytojas galiu pasakyti, kad ir dėstytojai nėra vertinami, tačiau pavojus, kad jie ims emigruoti, daug mažesnis. Vienas mano kolega politologas kurį laiką gyveno Norvegijoje, tai ten profesorius uždirba daugiau nei koks nors ministerijos departamento direktorius, nes ten intelektas gerbiamas ir vertinamas. Tačiau yra didžiulė konkurencija, aš, kaip dėstytojas, turiu puikiai mokėti tos šalies, į kurią išvažiuoju, kalbą, rašyti krūvas publikacijų. O medikai visur reikalingi", - akcentavo V.Dumbliauskas.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (21)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATASKAITA: Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimui surinkta - 6605 eurai, aukotųjų skaičius - 21; primename sąskaitos Nr. LT 24 7044 0600 0780 3510
  • TRŪKUMAS: Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve gyventojai šeštadienį surengė protestą dėl pernelyg lėto skiepijimo nuo COVID-19, o dalis jų savo automobiliai užblokavo šalia pagrindinės miesto stoties esančią aikštę.
  • PASITRAUKIMAS: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) bręsta mintis pasitraukti iš dar vienos darbo grupės Seime. Kovo pabaigoje apkaltinę konservatorius siekiant sukurti savo partijai palankią rinkimų sistemą, „valstiečiai“ apleido parlamento valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, gretas.
  • TEMPAI NEBLOGI: padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją, o vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc.
  • NUSKENDO: prie Tuniso krantų nuskendo valtis su migrantais, žuvo mažiausiai 21 migrantas iš Afrikos, jiems bandant Viduržemio jūra pasiekti Italijai priklausančią Lampedūzos salą,
  • UŽBLOKAVO: penktadienį Pakistano vyriausybė, siekdama užtikrinti saugumą šalyje, laikinai užblokavo internetą.
  • PERKOPTA RIBA: pasaulyje jau pagaminta daugiau kaip 1 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių - tai įvyko balandžio 12 dieną, o kitas milijardas gali būti viršytas gegužės pabaigoje.
  • SKIEPAI: Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad siekdama efektyviau panaudoti vakcinos nuo COVID-19 likučius, kviečia vakcinacijai registruotis 55+ grupės vilniečius.
  • ATLAISVINIMAI: siūloma leisti nuo pirmadienio veikti parduotuvėms prekybos centruose, lauko kavinėms siūloma leisti veikti nuo kito ketvirtadienio, balandžio 22 dienos.

  • PRANCŪZIJA: per gaisrą suniokota Paryžiaus Dievo Motinos katedra bus atstatyta iki 2024-ųjų, teigia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
  • NEPAVYKO: sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad ministerijos inicijuota „Korona Stop LT“ mobili programėlė nebuvo sėkmingas projektas ir žada, kad ateityje kovojant su koronaviruso pandemija iš padarytų klaidų bus mokomasi.

Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia referendumo dėl Lietuvos išstojimo iš ES?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip elgiatės atšilus orams?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Vitas Tomkus: IR ŽODIS TAPS KŪNU!
4. Ruoškitės: valdžia perka informaciją apie COVID-19. Gąsdinimų bus daug
5. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
6. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
7. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
8. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie atmintį
9. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
10. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
11. Olava STRIKULIENĖ: Mes buvome teisūs, o „delfiukai“ ir „15minučiai“ vėl apsikvailino!
12. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
13. COVID-19 pandemija valdžiai apsimoka
14. Algimantas RUSTEIKA: Seimo rinkimų reforma (Idėja Lietuvai Nr.3)
15. Dvejopi standartai jau įgriso
16. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
17. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
18. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
19. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
20. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
21. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
22. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
23. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
24. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
25. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +9 C

+1 +7 C

 

+3 +9 C

+15 +18 C

+12 +15 C

 

+10 +13 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos