Kadangi Lietuvoje nėra savos normalios sertifikuotos laboratorijos, galinčios atlikti kokybišką analizę, bet koks buitinės chemijos ir kosmetikos gamintojas ar tiekėjas nekontroliuojamas gali savo produkciją pumpuoti į visus Lietuvos prekybos, poilsio ir pramogų centrus, kioskus, kioskelius, turgus ir turgelius. Maža to, gali mulkinti pirkėjus prasta preke ir būti ramus, kad pažeidėjo nepagaus, o juo labiau nenubaus. Nes neįmanoma įrodyti galimo pažeidėjo kaltės.
Buitinės chemijos ir kosmetikos rinkos specialistai nors ir seniai, bet nenoriai puse lūpų kalba apie galimai mūsų rinkoje esančią prastos kokybės produkciją arba falsifikatus. Šiurpina mintis, kad niekas net apytiksliai negali pasakyti, koks sveikatai pavojingos buitinės chemijos kiekis yra rinkoje ir kiek ji pavojinga. Dažniausiai apsiribojama tik įtarimais, o ne faktais, nes pastarųjų niekas negali įrodyti.
Patekti lengva
Pakliūti buitinės chemijos ir kosmetikos gaminiams į mūsų rinką yra labai nesudėtinga. Užtenka gamintojui arba eksportuotojui pateikti notifikaciją Valstybinei sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Skiriasi tik niuansai, jeigu, tarkim, produktas pagamintas ne Europos Sąjungoje.
“Visiškai neseniai aptikome 7 pavojingus neva Italijoje pagamintus dušo želės pavyzdžius, kuriuos platino UAB “Drogas”. Nuolatos tiriame skundus, imamės planinio patikrinimo, baudžiame, tačiau juk nepatikrinsi kiekvienos prekybos vietos”, - teisinosi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos viršininkas Ramūnas Lebedys.
Prekybos centrus lengva patikrinti, tačiau kas gali garantuoti dėl kioskuose ar turguose pardavinėjamos neaiškios kilmės produkcijos kokybės? Tačiau ir tie patik-rinimai kol kas neišsamūs - Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pajėgi atlikti tik dalinį tyrimą. Galų gale ir vartotojas, nusipirkęs pasenusią ar alergiją sukeliančią produkciją, iš to nedaro problemos. Ją paprasčiausiai išmeta. Tai ne drabužis, batai ar buitinė technika.
Antrarūšiai gaminiai
Pasaulinio garso vardų (“Unilever Lietuva”, “Avon Cosmetics”, “Henkel Lietuva”, “Procter & Gamble”, “Reckitt Benckiser SA”, “L”Oreal Baltic”, “Beiersdorf”) produkcijai pas mus atstovauja Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija “Litochema”. Nors šie verslo banginiai ir teigia praėjusiais metais pajutę bene penktadaliu, iki 270 mln. litų, sumažėjusį pardavimą, jų produkcija šalyje užima apie 80 proc. rinkos. Žinių apie šios grupės produktų falsifikatus kol kas negirdėti, nes esą pagal Europos Sąjungos patvirtintą Kosmetikos direktyvą patys gamintojai ne tik privalo užtikrinti geros kokybės produktą, bet ir yra patys suinteresuoti demaskuoti galimus padirbinėtojus.
Tačiau įdomu, kodėl daugelis, nusipirkę garsios firmos produktą Vakarų Europoje, tvirtina, kad jo atitikmuo Lietuvos rinkoje kur kas prastesnis. Atrodo, ir mes, lietuviai, esame toje pačioje Europos Sąjungoje.
“Į Rytų šalis gali būti tiekiami produktai, kurie turi tokią pat sudėtį, bet yra prastesnės kokybės nei originalūs. Tai atsitinka todėl, kad gaminant produktų partiją, skirtą trečiosioms šalims, sudedamosios dalys perkamos ne tokio švarumo (t.y. pigesnės) nei produktams, skirtiems Vakarų pasauliui. Tad neretai ir girdime, kad, tarkim, Vokietijoje pirkta “Nivea” yra geresnės kokybės nei jos atitikmuo pas mus. Tačiau Lietuvos kosmetikos rinka pagal mastus prilygsta maždaug kokio nors Maskvos rajono rinkai, tai niekas dėl tokių mastų labai galvos nesuka. Nebent kiltų koks nors skandalas. Kadangi skandalų nenori niekas, tai, aišku, ir didieji gamintojai nerizikuoja. Už sudedamųjų dalių kokybę atsakingas pardavėjas, o jis turi iš ankstesnių bandymų su gyvūnais toksikologines charakteristikas ir žino, kokia leistina produkto užterštumo riba, kad nebūtų sulaukta drastiškų padarinių”, - sakė šį verslą gerai išmananti bendrovės INECO direktorė, Europos mokslų akademijos narė Alvyda Gudelevičiūtė.
Niekas nekontroliuoja
“Šiuo metu kokybiškai ištirti buitinės chemijos ar kosmetikos produkto ir falsifikatų sudėties neįmanoma, nes Lietuvoje nėra tokios laboratorijos, galinčios atlikti kokybinę visų sudedamųjų dalių mišinio analizę. Tai turėtų būti sertifikuota laboratorija, o analitinis sudėties tyrimas - labai brangus malonumas, kurį nežinia kas turėtų finansuoti. Europoje yra tokių laboratorijų, tačiau paprastai į jas kreipiamasi ginčytinais atvejais, ir tuomet neteisioji pusė apmoka tyrimo išlaidas. Kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojai atsako už savo produktų kokybę. Bet koks neatitikimo atvejis gresia dideliais finansiniais nuostoliais ir prekės ženklo praradimu. Tačiau atlikti palyginamuosius tyrimus Lietuvoje taip pat nėra kur. Galima nustatyti vienos ar kitos medžiagos buvimą ar jos nebuvimą, kiekį, bet išanalizuoti kiekybiškai ir kokybiškai viso sudėtingo mišinio nėra kur”, - tvirtino A.Gudelevičiūtė.
Ramūnas LEBEDYS - Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos viršininkas:
Praėjusiais metais Valstybinė ne maisto produktų inspekcija patikrino 273 kosmetikos gaminius, iš jų 38 proc. neatitiko reikalavimų. Iš viso patikrinti 2065 tipų kosmetikos gaminiai, nustatyti 433 pažeidimai. Rezultatas - 116 administracinės teisės pažeidimų protokolų: 54 asmenys nubausti įspėjimais, 62 asmenims skirtos piniginės baudos. Rinkoje nustatyti 9 pavojingi kosmetikos gaminiai (dušo želės, įdegio losjonai, šampūnai vaikams ir kt.) ir 12 cheminių medžiagų bei preparatų (batų tepalai, aerozoliniai dažai). Visiems nustatytiems pavojingiems gaminiams taikytos rinkos ribojimo priemonės - juos uždrausta tiekti ir nurodyta pašalinti iš rinkos. Už Produktų saugos įstatymo pažeidimus importuotojams ir platintojams skirtos baudos. Už pavojingų gaminių pateikimą į rinką taikytos ekonominės sankcijos šioms įmonėms: “Rivona”, “Sunfita”, “Spekuliacija”, “Euro Cosmetics LT” (kosmetikos gaminiai), “Viltis”, “Autospecas” ir t.t.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
