respublika.lt

Lietuvos švietimo istorijos tarpsnis. Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas

(0)
Publikuota: 2015 vasario 01 08:45:11
×
nuotr. 2 nuotr.
Iliustracijos iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus Senų, retų lituanistinių knygų ir spaudinių rinkinio

Homines historium ignare, sempre pueri est, Istorija - gyvenimo mokytoja - visiems žinomi antikos išminčių patarimai. Deja, dažniausiai prasprūstantys pro beprotišku gyvenimo tempu lekiančios žmonijos ausis... Nors ir okupaciniai, ir diktatoriški režimai, griūvančios imperijos palieka ryškius įspaudus žmonių sąmonėje, tautų materialioje kultūroje ir dvasioje, nepakankamai pasimokome iš ankstesnių visuomenių padarytų klaidų, neįsigilinam į skausmingo palikimo ženklus. Todėl istorikams, taip pat ir muziejininkams tenka nelengva misija tarsi iš gausybės rago besiliejančiame žinių ir informacijos sraute gaivinti visuomenės istorinę atmintį, leisti muziejiniams eksponatams liudyti tiesą, sutelkti dėmesį į svarbiausius, istorinio laiko verčių išmatuotus dalykus.

 

Priminti, su kokiais iššūkiais žmonija jau susidūrė, kaip jie buvo įveikti... 2014 metai gausūs kritinių taškų žmonijos istorijoje: minime 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios, 75-erius nuo Antrojo... O ir toliau senutėje Europoje tebežvanga ginklai... Prisimindami ir 150 metų senumo įvykius - spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo Lietuvos teritorijoje įvedimą, pažvelkime, ką mums sako švietimo paveldo objektai, vadinamasis „sunkusis muziejinis paveldas“, kokias sąsajas su šiandiena atskleidžia...

1795 m. Austrijos, Prūsijos ir Rusijos monarchinės galybės sunaikino Abiejų Tautų Respubliką - Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Beveik visa Lietuvos didžioji kunigaikštystė atiteko imperinei Rusijai, Lietuva tapo vadinamuoju Rusijos Šiaurės Vakarų kraštu. „Naujų žemių“ gyventojų asimiliacijai imta taikyti rusifikacijos politika. Sukurta valstybės kontroliuojama švietimo sistema, turėjusi išugdyti lojalią valstybės politikai jaunąją kartą. Po XIX a. Lietuvos ir Lenkijos gyventojų sukilimų prieš Rusijos valdžią, rusifikacija tik stiprėjo: 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas, 1864 m. uždrausta leisti ir naudoti spaudą bei literatūrą lotyniškais rašmenimis, iš mokymo programų pašalinta lietuvių kalba (lietuvių kalba dėstyta tik Marijampolės berniukų gimnazijoje ir Veiverių mokytojų seminarijoje), lietuviams mokytojams neleista dirbti savame krašte. Sukurta speciali nutautinimo metodika, rusų kalbos raidynas kirilica pritaikytas masiniam vartojimui bei lotyniškos abėcėlės pakeitimui. Tekstai lietuvių kalbai pritaikytu rusišku raidynu (vadinamosios graždankos) leisti Rusijos valdžios. Per 40 spaudos lotyniškomis raidėmis draudimo metų išspausdinti 55 tokie leidiniai. Pirmiausia religingai lietuvių tautai buvo kirilica parengti ir paskleisti maldynai. Vienos populiariausių maldaknygių „Senas aukso altorius“ lotynišką versiją iš katalikų namų ir turėjo išstumti naujadaras kirilica (СЕНАСЪ АУКСА АЛТОРЮСЪ АРБА СУРИНКИМАСБ ИВАИРЮ МАЛДУНЪ ИРЪ ГЂСМЮНБ ДЕВАЪАЙМИНГАМ КАТАЛИКУЙ).

Po Lenkijos ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimų Rusijos okupacijai ir cariniam režimui (1831, 1863 metų sukilimų), rusų politika suaktyvino nesantaikos tarp lietuvių ir lenkų kurstymą. Bet kartu, visai to nesiekdama, paskatino lietuvių tautinio identiteto paieškas. Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas, cenzūra, represijos prieš nepaklusniuosius kurstė tautos savarankiško politinio gyvenimo siekį. Tautinis atgimimas plito su „Aušra“ ir „Varpu“, Lietuvoje knygnešių pramintais takais, daraktorinių mokyklų grytelėse, kur mokslus pradėdavo buvusių baudžiauninkų vaikai - dauguma būsimųjų nacionalinės valstybės kūrėjų... Rusiškos cenzūros, psichologinio spaudimo sąlygomis lietuvių tautinio atgimimo šauklys Vincas Kudirka 1889 m. sukūrė „Tautišką giesmę“ - įpareigojimą ateities kartoms dirbti Lietuvos naudai ir žmonių gėrybei...

Iliustracinės švietimo istorijos detalės - ne atsitiktiniai muziejaus eksponatai, vadovėliai ir mokymo priemonės Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašto mokykloms - vadinamasis sunkusis paveldas, liudijantis lietuvių tautos vieno istorinio laikotarpio raidos aplinkybes. Nuo 1864 m., vadovaujantis draudimu rengti ir spausdinti vadovėlius ir bet kokią kitą literatūrą lotyniškomis raidėmis, pagrindinės mokymo priemonės, patvirtintos cenzūros Vilniuje, buvo rengiamos rusų kalba ir paremtos rusų mokymo ir auklėjimo tradicija. Keletas pavyzdžių iš 1892–1904 m. mokymo priemonių valdinėms mokykloms. Valdinės mokyklos trečios klasės moksleivių „Skaitinių knygoje“ Tėvynės pažinimo (Отечествоведенiе) skyrius prasideda eiliuotu I.Nikitino tekstu „Русь“, citatos pradžia: „...Tai tu, mano Rusija galingoji, mano tėviškė pravoslaviškoji (...) Laukus savo pavertei totorių minių kapais, sprendei išlikimo, ar mirties klausimą Lietuvos grėsmės akivaizdoje(...) Tik carui pašaukus, tauta į kovą iš visų šalies platybių kelias, net vaikai, seniai ir moterys kraujo puoton priešus kviečia...(...) Kurčiose stepėse amžiams priešai paguldyti, šiaurės vėjų pravirkdyti...(...) Tavo turtams nėra ribų; klesti laukai, ošia miškai, žemėj snaudžia aukso turtai. Po visus pasaulio kraštus pasklidęs tavo galybės garsas aidi.(...) Yra už ką, Rusija galingoji, mylėt tave, vadinti motina, už tavo garbę kovot ir nebot dėl tavęs netekt galvos...“, citatos pabaiga (tiesioginis vertimas).

Krašto geografijos apžvalgoje daug dėmesio skiriama Vilniui. Ypač plačiai aprašoma Vilniaus miesto svarba XIX a. Rusijos geopolitinėje situacijoje, kaip rusų kariuomenės įsitvirtinimo bastionas. Liaupsinamas Šiaurės Vakarų Rusijos krašto valdytojas grafas Michailas Muravjovas, „staigiais ir ryžtingais veiksmais užgesinęs 1863 m. sukilimą ir įtvirtinęs ramybę krašte, atstatęs bei įkūręs naujus pravoslavų tikybos centrus ir vėl, Vilnių pavertęs rusišku miestu“... 1899 m., dėkinga jam Rusija, priešais generalgubernatoriaus rūmus pastatė paminklą... Nepamiršta paminėti ir pikantiška A.Puškino senelio Hanibalo ir Petro Pirmojo krikšto saitų Vilniuje istorija. Gana plačiai aprašoma Žečpospolitos (Abiejų Tautų Respublikos) padalijimų istorija, liaupsinama Rusijos - silpnųjų gelbėtojos, tvarkos ir taikos Europoje įtvirtintojos pozicija (pvz., kaip užguita Krymo stačiatikių mažuma pasiprašiusi pagalbos iš brolių krikščionių Rusijos ir šioji „neturėjusi teisės“ silpniesiems nepadėti...). Dar ideologiškai paveikiau parengta N.Odincovo, V.Bogojavlenskio SKAITYMO KNYGA RUSIJOS ŠIAURĖS VAKARŲ KRAŠTO LIAUDIES MOKYKLOMS (КНИГА ДЛЯ ЧТЕНIЯ в народныхъ училищахъ СЕВЕРНО ЗАПАДНОГО КРАЯ РОССIИ. Первый годъ обученія./ Составили Н.Одинцовъ и В.Богоявленскій./ ВИЛЪНА. 1898 (LŠIM 3315 / II K 6406). Tai - tipinė, kryptinga rusofilo formavimo priemonė: su didžiosios Rusijos caro pagarbinimu ir stačiatikių (krikščionių ortodoksų) maldomis: Слався Слався/ нашь Русскій Царь/ Господомь данный/ нам Царь - Государь!/ Да будеть безсмертень Твой Царскій родь/ Да имь благоденствуеть/ Русскій народь! Muzikos mokymo vadovėlis prasideda ne kuo kitu, o eiliuotu pasveikinimu: Dieve, saugok, carą!(„Боже, Царя храни!“: царствуй на страхъ врагамъ, Царь православны!) Dangiškoji gerojo valdovo iliuzija, savas/svetimas, draugas/priešas - tai nuo mažumės diegiamų mąstymo šablonų grandinė, aplinkos suvokimo kodavimo sistema, šimtmečiais taikyta rusams, o prieš 150 m. mėginta pritaikyti ir rusinamoms Europos tautoms.

Koks gajus šis mąstymo kodas, ir šiandien galime matyti Ukrainos įvykių kontekste, kai kurių slavų valstybių komunikacijos ženkluose.

Gabija Mackevičiūtė
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus vyr. muziejininkė

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar baiminatės vasaros audrų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+10 +18 C

+10 +21 C

+14 +17 C

+19 +25 C

+17 +26 C

+15 +19 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-8 m/s