Daug kosmetikos priemonių naudojančios lietuvės net mažiausią bėrimą linkusios susieti su alergija. Gydytoja alergologė Laura Stoškutė - Malinauskienė teigia, kad dėl alergijos žmonės kreipiasi gana dažnai, bet dažniausiai juos kamuoja vienokio ar kitokio kosmetikos ingrediento netoleravimas arba kitokių ligų požymiai.
“Mūsų šalyje “alergijos” terminas plačiai vartojamas, bet iš tikrųjų lietuvių oda nėra alergiška. Didžioji dalis pacienčių dažniausiai skundžiasi individualiais pojūčiais, pvz., odos dilgčiojimu, tempimu ir diskomfortu, nors išorėje nematoma jokių požymių. Tai dažniausiai atsitinka dėl gausaus kosmetikos naudojimo, kai oda yra intensyviai veikiama ir šveitiklio, ir toniko, ir kaukių ar įvairių kitų priemonių”, - sako gydytoja alergologė L.Stoškutė-Malinauskienė.
Kai kurie žmonės yra jautrūs kokiam nors vienam ingredientui. Alergijos požymiai visada yra matomi iš išorės: oda parausta, ima kankinti niežulys arba bėrimas. Tačiau ne visada dėl to reikėtų kaltinti kosmetiką. Tokias reakcijas gali sukelti mikrobai ar tam tikros medžiagos, rankomis pernešamos ant odos. Dažniausiai tai būna kontaktinis dermatitas, kuris pasireiškia bėrimo židiniais tam tikrose vietose tiesiogiai kontaktuojant su aplinka. Pavyzdžiui - nikeliui alergiškas žmogus, rašantis metaliniu tušinuku, rankomis vis liečia veidą.
Naudojant daugiau cheminių priemonių, didesnė tikimybė, kad gali atsirasti įvairių nepageidaujamų odos reakcijų. Kvepalai ir kvapiosios medžiagos - pagrindiniai ingredientai, sukeliantys nepageidaujamas reakcijas. Manoma, kad 15 proc. žmonių yra jautrūs kvapiosioms medžiagoms, todėl gydytoja pataria pirkti bekvapes kosmetines priemones. “Tačiau kartais gamintojai gudrauja: kai kurios kvapiosios medžiagos, pasižyminčios antimikrobinėmis savybėmis, gali įeiti į bekvapio daikto sudėtį, bet šis vis tiek bus deklaruojamas kaip konservantas, o ne kaip kvepalas”, - pabrėžia gydytoja. Kita vertus, yra tokių konservantų, vadinamų parabenais, kurie neretai apibūdinami kaip itin pavojinga odai medžiaga. Tačiau anot gydytojos alergologės, vis dėlto parabenai, randami dezodorantuose, šampūnuose ar kremuose, yra vieni saugiausių konservantų, todėl maža tikimybė, kad jie sukels alergiją.
Alergijas sukelia ne tik cheminiai, bet ir natūralūs produktai. Juk visuose didžiausiuose alergenuose, tokiuose kaip žiedadulkės ar dulkių erkės, nėra jokios sintetikos. Kosmetikoje naudojami natūralūs produktai prieš tai yra apdorojami įvairiais cheminiais metodais.
Dabar labai madinga naudoti ekologišką kosmetiką, kuri esą nesukelia alergijos, bet gydytoja alergologė perspėja, kad dėl natūralių eterinių aliejų, kurių dedama į tokią kosmetiką, alergijos tikimybė išauga, todėl saugesni yra mažesnės koncentracijos tualetiniai arba parfumuoti vandenys, o ne tikrieji kvepalai.
Hipoalerginė kosmetika paprastai vadinama ta, kurioje nėra kvepalų, tačiau naudojamos naujesnės, dar gerai neištirtos cheminės medžiagos. “Kadangi šią kosmetiką naudoja mažiau žmonių, mažiau žinoma ir apie šių produktų šalutinį poveikį. Tačiau teoriškai nėra tokių priemonių, kurios negalėtų sukelti alergijos”, - reziumuoja L.Stoškutė-Malinauskienė.
Kelios įsidėmėtinos taisyklės:
Kosmetiką rinkitės ne turguje, o parduotuvėse, iš garsių kompanijų ar vaistinės asortimento. Tikėtina, kad patikimos kompanijos paisys griežtų Europos Sąjungos reikalavimų, taikomų kosmetinėms medžiagoms.
Prašykite parduotuvėje mėginėlio ir pirma išbandykite priemonę. Kremą tepkite ant plonos odos, geriausia vidinėje alkūnės pusėje, vieną du kartus per dieną ir keletą dienų stebėkite, ar neatsiranda odos pakitimų.
Pirkite bekvapius kosmetinius produktus.
Kuo kosmetinės priemonės ilgesnis galiojimo laikas, tuo didesnė alergijos rizika, mat į priemonę pridedama daugiau medžiagų, neleidžiančių daugintis mikrobams.
Daug kas priklauso ir nuo naudojamos kosmetikos formos: kad nesidaugintų mikrobai, į daug vandens turintį drėkinamąjį kremą ar losjoną pridedama ir stipresnių konservantų. Kita vertus, mažiau vandens turinčiame tepale arba riebiame kreme automatiškai nebus ir jokių konservuojančių medžiagų.
Saugesnis iš tūbelės spaudžiamas kremas negu tas, kuris yra atsukamas su dangteliu. Dėl šios priežasties kai kurios firmos prie kremo prideda mentelę, skirtą saugiai užsitepti emulsiją.
Alergiją gali sukelti ir netinkamas kosmetikos naudojimas, kai, pvz., šiltuoju metų laiku tepama emulsija arba aliejus, neleidžiantys odai kvėpuoti. Dėl sulaikomo prakaito ir kitų medžiagų oda gali sudirgti.
Negerai, kai kūnui ar suragėjusiai odai skirtomis priemonėmis yra tepamas veidas. Paprastai veidą galima tepti tik tomis priemonėmis, kurios yra pagamintos veidui prižiūrėti.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita".
