2 nuotr.
Saulius SIPARIS, aktorius:
Daugiausia aš žiūriu BTV televiziją. Man patinka rusiški serialai, ten rodomas ir labai neblogai rusų padarytas „Muchtaro sugrįžimas“, taip pat serialas „Prokurorų patikrinimas“. Ir filmus pasižiūriu per šitą kanalą, jeigu turiu laiko. Filmus aš mėgstu įvairius. Aišku, jie turi būti geri, įtraukiantys. O koks yra geras filmas? Žinote, kaip sako, kokia mašina geriausia, ogi nauja.
Pokalbių laidų per televiziją aš beveik nežiūriu. Jau tiek aš pats esu pridalyvavęs tose pokalbių laidose, kad man net keistoka į save iš šono žiūrint. Kai studijoje dalyvauju pats, tai tada ir matau viską, bet nesu iš tų aktyvistų, kurie specialiai lauktų pokalbių laidų.
Televizinės pagalbos laidos man yra nepriimtinos. Man skaudu ir graudu į jas žiūrėti. Tai kodėl aš turėčiau kankintis jas stebėdamas? Suprantu, kad yra bėdų, nelaimių, bet tų bėdų mes ir taip visi turime, kam jas dar rodyti? Iš tikrųjų labai abejoju, kad ta pagalba iš tiesų įvyksta. Kuo gali televizija padėti, jeigu šeimoje skriaudžiami vaikai ar sutuoktiniai mušasi? Vienas atvažiavimas juk nieko nepakeis. Tai šou, daugiau nieko. Man taip atrodo.
Bet man patinka šokių ir dainų šou. Tikrai su mielu noru pasižiūriu tas laidas. Galų gale pats buvau šitų reikalų signataras. Aš dalyvavau pačiame pirmajame šokių dešimtuke. Tada dar buvo pradžia ir niekas nežinojo, į ką tai išsivystys. Paskui išsivystė iki tiek, kad visa Lietuva pradėjo šokti. Ir tiek šoko, kol nusibodo. Dabar visi pradėjo dainuoti. O kai baigsim dainuoti, nežinau ką darysim... Pradėsime turbūt vieni kitus laidoti. Irgi būtų toks labai geras šou.
O šiaip labai daug smurto televizijoje. Ir animaciniuose, ir suaugusiems skirtuose filmuose.
Tuose visuose trileriukuose labai daug kraujo, prievartos. Apskritai to smurto padaugėjo pastaruoju metu, kiek aš pastebėjau. Galbūt išskyrus LRT televiziją. Pagal visas taisykles geras herojus turi nugalėti blogį, bet kol jis nugali, dar tiek išžudoma žmonių... Nežinau, ar tai rodyti yra gerai. Galbūt tokie filmai labiau veikia kaip vadovėlis, rodantis, kaip elgtis.
Televizijos turinys tikrai gali persikelti į realybę. Čia pasaulinė praktika. Taip būna. Ypač jeigu tai užkrečiantis, įtaigus herojus. Ir kažkodėl visada traukia neigiami veikėjai. Čia įdomus paradoksas. Man irgi vaikystėje įdomesni buvo neigiami pasakų personažai. Piratai ir visokie barmaliejai buvo įdomesni už princus ir princeses. Bet čia yra slidus dalykas. Bet kuriuo atveju tėvai turi rūpintis, kokius filmus žiūri jų vaikai.
Nepriimtinas man ir televizinis humoras. Humoro laidose dažniausiai visi baisiai rėkia, baisiai juokiasi, bet kiti iš jų pokštų nesijuokia. Dažniausiai taip būna. Kai kuriame laidą, tai patiems juokinga, o aplinkiniams kažkaip nelabai. Čia taip ir šventėse būna, kai vienas garsiai juokiasi pasakodamas anekdotą, o visi kiti tyli. Toks yra mūsų humoras.
Televizinis humoras į patyčias neišauga. Atvirų patyčių nėra, nors kartais dėl kai kurių dalykų lazda perlenkiama. Dabar madinga policininkams važinėtis kartu su žurnalistais ir labai didelė laimė būna pagauti nusikaltusį žinomą žmogų. O kai pagauna, tada iš to padaro spektaklį. Aišku, jeigu žmogus pasiduoda. Sakykime, Regina Jokubauskaitė yra puikus to pavyzdys. Labai žiauriai ir negražiai tą moterį rodė per visus kanalus. Atsitiko nelaimė žmogui, tai atsitiko, bet žurnalistai vis tiek turi potraukį iš to padaryti teatrą...
Žinoma, televizijoje yra ir daug gražių dalykų, puikių laidų iš viso pasaulio. Galima pasirinkti žiūrėti tai, ką nori. Iš esmės visko yra pasiūlyta. Gal ne aukščiausio lygio, bet yra. Jeigu žmogui reikia kultūros, galima LRT „Kultūros“ kanalą žiūrėti. Naujienas sužinoti galime per visus kanalus.
Aišku, galbūt galėtų būti atskiras filmų kanalas. Nežinau, ar tai apsimokėtų, bet būtų įdomu tokį kanalą matyti. Dabar tų filmų yra rodoma, bet jie visi vienos pakraipos. Jie visi vienodi. Daugiausia rodoma holivudinė produkcija, o iš tikrųjų išskirtinių ir gerų filmų nematome. Būtų labai smagu, jeigu atsirastų toks kanalas, kur būtų atrenkami įvairesni filmai. Ne tik rodomi tie visi Ž klasės pasidaužymai ir palakstymai. Aukščiausios klasės filmai priskiriami A kategorijai, o Ž klasės filmai yra labai mažo biudžeto, tačiau su pretenzija į rimtus veiksmo filmus. Ir man pačiam teko filmuotis ne viename iš tokių, todėl žinau, kas yra Ž klasės filmai...
Parengta pagal priedą „TV publika“
