1 nuotr.JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad krizės ištiktos Kubos vadovybė turi pasikeisti.
Trečiadienį Vašingtonas atnaujino 100 mln. dolerių pagalbos pasiūlymą, jei komunistų valdoma sala sutiks bendradarbiauti.
Kubos ekonomika patiria didelius sukrėtimus, kuriuos lėmė energijos trūkumas, antradienį į tamsą panardinęs 65 proc. šalies.
Kubos lyderiai kaltina JAV sankcijas, tačiau M. Rubio, kubiečių kilmės amerikietis ir aršus Fidelio Castro įkurtos vyriausybės kritikas, teigė, kad kalta sistema, įskaitant kariškių korupciją.
„Tai žlugusi, neveikianti ekonomika, ir jos neįmanoma pakeisti. Norėčiau, kad ji būtų kitokia“, – sakė jis „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity, keliaudamas su Donaldu Trumpu į Kiniją prezidento lėktuvu „Air Force One“.
„Suteiksime jiems galimybę. Bet nemanau, kad tai įvyks“, – sakė M. Rubio.
„Nemanau, kad galėsime pakeisti Kubos trajektoriją, kol šie žmonės yra valdžioje,“ – pridūrė jis.
D. Trumpas, metų pradžioje nuvertęs Venesuelos kairiųjų lyderį, bet kare su Iranu nebuvęs toks sėkmingas, užsiminė, kad Kuba galėtų būti kita ir kad Jungtinės Valstijos galėtų perimti salą, esančią už 145 kilometrų nuo Floridos.
Praėjusią savaitę po derybų Vatikane M. Rubio pareiškė, kad Kuba atmetė JAV pasiūlymą dėl 100 mln. dolerių paramos, Havana tai neigė. Valstybės departamentas viešai paskelbė pasiūlymą trečiadienį, praėjus savaitei, kai JAV nukreipė naujas sankcijas į pagrindinius Kubos valstybės kontroliuojamos ekonomikos veikėjus ir jų partnerius užsienyje.
„Režimas atsisako leisti Jungtinėms Valstijoms teikti šią pagalbą Kubos žmonėms, kuriems jos labai reikia dėl korumpuoto Kubos režimo nesėkmių“, – sakoma Valstybės departamento pareiškime.
„Kubos režimas nuspręs, ar priimti mūsų pagalbos pasiūlymą, ar atsisakyti gyvybiškai svarbios pagalbos ir galiausiai būti atsakingam Kubos žmonėms už trukdymą ją suteikti“, – sakoma pranešime.
Jame sakoma, kad parama apimtų tiesioginę humanitarinę pagalbą ir finansavimą greitai ir nemokamai prieigai prie interneto, kuri, tikėtina, būtų naudinga disidentams žiniasklaidą ribojančioje vienpartinėje valstybėje.
Nauji protestai
Ekonomikos krizės apimtoje 9,6 mln. gyventojų turinčioje Kuboje įvyko retai pasitaikantys protestai.
Trečiadienį kelios dešimtys žmonių, kai kurie barškino puodus ir keptuves, protestavo prieš elektros energijos tiekimo sutrikimus viename Havanos priemiestyje.
Panašūs protestai vakare vyko ir keliuose kituose rajonuose, gyventojai šaukė: „Įjunkite šviesas!“, pasakojo liudytojai.
Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis pripažino, kad padėtis ypač įtempta, tačiau kaltę dėl to suvertė Jungtinėms Valstijoms.
„Šis dramatiškas padėties pablogėjimas turi vieną priežastį: genocidinę energetinę blokadą, kurią Jungtinės Valstijos vykdo prieš mūsų šalį, grasindamos neracionaliais tarifais bet kuriai šaliai, kuri tiekia mums degalus“, – trečiadienį socialiniame tinkle X parašė jis.
Kuba prarado maždaug pusę jos degalų poreikio tenkinantį šaltinį, kai JAV pajėgos sausio mėnesį per stulbinantį reidą pagrobė Venesuelos lyderį Nicolą Maduro, o jo įpėdinė pakluso JAV spaudimui nepadėti Kubai.
Nuo tada Kubą pasiekė tik vienas naftos tanklaivis iš Rusijos.
D. Trumpo administracija jau suteikė Kubai 6 mln. dolerių humanitarinę pagalbą, tačiau ją nukreipė per Katalikų bažnyčios labdaros organizaciją, nuo seno atliekančią tarpininkės tarp dviejų šalių vaidmenį.
M. Rubio prakalbus apie 100 mln. dolerių pagalbos pasiūlymą, Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas pareiškė, kad tai melas ir niekas saloje apie tai nieko nežino.
„Ar tai bus auka, apgaulė ar nešvarus sandoris, skirtas apriboti mūsų nepriklausomybę? Ar bus lengviau panaikinti degalų blokadą?“, – socialiniame tinkle X parašė B. Rodriguezas.
Yra daug pranešimų, kad tikėdamasis paskatinti pokyčius M. Rubio palaiko ryšį su Kubos elito sluoksniais.
