1 nuotr.Popiežius Leonas XIV trečiadienį surengė griežtai kontroliuojamą vizitą į liūdnai pagarsėjusį kalėjimą didžiausiame Pusiaujo Gvinėjos mieste, prieš tai išsakęs retai girdimą kritiką dėl kalinių gyvenimo sąlygų.
Kaliniai išsirikiavo neseniai perdažytame Batos kalėjimo kieme ir, sveikindami 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovą, lietingą dieną ėmė dainuoti ir šokti.
„Teisingumo vykdymo tikslas – apsaugoti visuomenę, – sakė 70 metų JAV gimęs pontifikas 600-ams kalinių, tarp kurių buvo apie 30 moterų. – Tačiau, kad būtų veiksmingas, jis visada turi gerbti kiekvieno žmogaus orumą.“
Po apsilankymo kalėjime popiežius kreipėsi į tūkstančius tikinčiųjų perpildytame ir šventiškai papuoštame Batos stadione, pabrėždamas, kaip svarbu „gerbti kiekvieno piliečio, kiekvienos šeimos, kiekvienos socialinės grupės teises“.
Ši mintis labai priminė popiežiaus Jono Pauliaus II kalbą, pasakytą 1982 m. jam lankantis šioje du milijonus gyventojų turinčioje šalyje.
Apsirengę ryškiai oranžinėmis arba chaki spalvos uniformomis, Batos kalėjimo kaliniai – dauguma jų jauni vyrai – visi buvo nusiskutę galvas ir avėjo plastikinius sandalus. Kai kurie dėvėjo kaukes.
Raudonas kilimas, scena, Vatikano vėliavos ir garsiakalbiai, per kuriuos skambėjo šventinė muzika, atspindėjo valdžios institucijų pastangas parodyti kuo geresnį kalėjimo įvaizdį, nepaisant ilgalaikės griežtos kritikos dėl sąlygų jo viduje.
Praėjus vos kelioms sekundėms po popiežiaus atvykimo prapliupo lyti. „Lietus yra Dievo palaiminimo ženklas“, – ispanų kalba paskelbė popiežius, sukeldamas triukšmingus šūksnius ir plojimus. Susitikimo pabaigoje permirkę kaliniai skandavo „libertad“ (laisvė).
2023 m. ataskaitoje JAV Valstybės departamentas užfiksavo kankinimo, ekstremalaus perpildymo ir apgailėtinų sanitarinių sąlygų atvejus Pusiaujo Gvinėjos kalėjimuose.
Leono komentarai, nors ir pateikti diplomatiškai, yra atvira kritika, paprastai negirdima šalyje, kaltinamoje žodžio laisvės slopinimu.
Teisingumas
Tai buvo popiežiaus Leono kelionės į Afriką 10-oji diena. Įtempta jo vizito darbotvarkė prasidėjo trečiadienį mišiomis Mongomo mieste, netoli sienos su Gabonu.
Per mišias, kuriose dalyvavo prezidentas Teodoro Obiangas Nguema Mbasogo, katalikų lyderis paragino užtikrinti „daugiau erdvės laisvei“ ir žmogaus orumui.
83 metų Obiangas, nuo 1979 m. valdantis naftos turtingą Pusiaujo Gvinėją ir tapęs ilgiausiai pasaulyje valdančiu valstybės vadovu – ne monarchu, nuolat kaltinamas žmogaus teisių pažeidimais.
„Mano mintys yra su vargingiausiomis, sunkumus patiriančiomis šeimomis ir kaliniais, kurie dažnai priversti gyventi prastomis sanitarinėmis sąlygomis“, – sakė pontifikas.
2021 m. „Amnesty International“ kalinius pavadino „užmirštais žmonėmis“, kurie dažnai įkalinami tokiuose liūdnai pagarsėjusiuose kalėjimuose kaip Bata po nesąžiningų teismo procesų.
„Nuo tada, kai jie peržengia kalėjimo slenkstį, jų niekas nemato ir negirdi, o jų artimieji nežino, ar jie dar gyvi, ar jau mirę“, – teigė pasaulinė žmogaus teisių stebėjimo organizacija.
Tačiau vienas vietos mokytojas, prisistatęs Ondo vardu, abejojo, ar popiežiaus įsikišimas pakeis teisingumo vykdymo praktiką, ir pasmerkė sistemos „nepriklausomumo trūkumą“ ir korumpuotus teisėjus bei teisėsaugos pareigūnus.
Kolonizacijos palikimas
80 proc. šios mažos pakrantės šalies dviejų milijonų gyventojų yra katalikai – tai Ispanijos kolonizacijos palikimas.
Afrikos plėtros banko duomenimis, iškastinio kuro gavyba sudaro 46 proc. Pusiaujo Gvinėjos ekonomikos ir daugiau nei 90 procentų eksporto.
Tačiau, anot „Human Rights Watch“, „didžiulės naftos pajamos finansuoja prabangų gyvenimo būdą nedideliam prezidentą supančiam elito ratui, o didžioji gyventojų dalis toliau gyvena skurde“.
Popiežius ketvirtadienį užbaigs savo 11 dienų trukmės ir 18 tūkst. km ilgio kelionę po Afriką mišiomis po atviru dangumi Malabo mieste, o po to grįš į Romą.
