Mieli tautiečiai, sveikinu, mūsų šalyje nėra problemų, šarlatanų ir vagių. Yra tik negeri ir nedori teisėjai. Pasakysite, kad yra švaistūnų ir pinigų plovėjų. O aš užduosiu paprastą klausimą - kur? Juk jeigu tokių turėtume, juos kas nors baustų, jų veidus rodytų televizijos kanalai, spauda nesikuklintų ir dėtų jų nuotraukas pirmuosiuose puslapiuose - jų bylos nepaskęstų nežinomybės jūroje.
Pasirodo, Lietuvos nežinomybės jūra nėra labai sūri - sunkus, vertingas, milijonais įkainotas daiktas skęsta tyliai ir greitai. Tuo tarpu lengvesnis, vertas dešrigalio, trijų butelių viskio ir keturių gabalų gumos, plūduriuoja ant bangų ilgai ir nuobodžiai...
Tie pigieji akis net pačiam generaliniam prokurorui bando iškabinti, todėl šis neapsikentęs sukaupia visą drąsą ir, stojęs prie Seimo tribūnos, išveblena juokingus kaltinimus: suveikė dukrai fiktyvų biuletenį, paėmė apie 60 litų vertės butelį viskio ir maisto produktų, kurių vertė apie 30 litų, kitą kartą nesugebėjo atsisakyti apie 100 litų vertės viskio butelio, o trečią kartą, padedamas draugo, paėmė apie 135 litų vertės viskio butelį.
“Na ir kas?” - manęs galėtų paklausti bet kuris, o tada aš pridėčiau, kad prie viso šio gėrio reikėtų priskaičiuoti keturias padangas, kurių vertė beveik tūkstantis litų. Štai jums nusikaltėliai, parsidavėliai.
Žurnalistai rimtais veidais klausė generalinio prokuroro pranešimo apie “teptus” teisėjus, vėliau ausimis kiek pakarpę atsiduso ir nusprendė: “Blogi teisėjai, oi, blogi”.
Pradėjo visi studijuoti abiejų biografijas, vaikystės traumas, nagrinėti ir kamantinėti, kada ir kuris su kuo gėrė brendį, kavą, su kuo į medžioklę važinėja, kas automobilį vairuoja, kas gudresnį ir suktesnį draugą turi... Kadangi jau išėjo beveik muilo opera, kaip tik dabar visiems mums derėtų nusišluostyti ašaras... Jau? Tęsiam! Slampinėjo visi ir naujus faktus tik traukė, beliko šioje pasakoje sužinoti, kas ką pabučiavo, kuris kurį nuogą matė ir kam ant antkapio galėsime parašyti “Gyveno ilgai ir laimingai”.
O Generalinė prokuratūra tyliai rankytėmis plojo. Juk pramogų sritis nuo politikos nedaug skiriasi. Ir scenoje, ir politikoje svarbūs reitingai... Galioja tos pačios taisyklės - pinigus ir reitingus gabiems prodiuseriams uždirba menkaverčiai žemės sliekiukai. Pramogų verslas juos vadina minedais, o teisėtvarka ir politika - šiuo atveju, tarkime, dviem teisėjais iš Panevėžio.
Visi dabar žino, kad Generalinė prokuratūra - vagių “gaudytoja” ir “teisėja”. To visiems ir užtenka. Daugiau pas mus nėra vagių. Tik tie, kurie dešras ima... Bet juk tai nerašyta taisyklė Lietuvoje: nori, kad šeimos gydytoja būtų miela, nešk uogienės, medaus, nori, kad chirurgas nenupjautų, ko nereikia - padėlioki, mielas drauge, ant stalo dėlionę iš šimtinių, nori, kad gimdymas ramiai praeitų - susirask, brangioji, bankomatą ir PIN kodą prisiminki.
Pripažinkime, esame prie to pripratę ir labai džiaugiamės, kai tuos imančius kas nors prispaudžia, teisia...
Kodėl niekas nemato būdų, pavadintų viešaisiais tualetais, už pusę milijono? Kodėl nurimo “Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009” skandalas, kodėl niekam neįdomu dabar, kas kaltas dėl iššvaistytų ir toliau švaistomų milijonų?
Kodėl? Todėl, kad turime generalinį prokurorą teptą... plaukų žele kirpykloje, į kurią būtinai reikia važiuoti valdišku automobiliu. Nebijojo to pripažinti žurnalistams - juk reitingai po prašymo atimti dviem teisėjams neliečiamybę buvo aukštumose.
