 1 nuotr.
 1 nuotr.Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas ne be reikalo akcentuoja rankų higienos svarbą. „Per nešvarias rankas plinta daugybė užkrečiamųjų ligų. Konkrečiai - kas ketvirtas žmogus, pasinaudojęs viešuoju transportu, rankas suteršia fekalijų bakterijomis. Ne vienas kitas, o kas ketvirtas, pasinaudojęs viešuoju transportu”, - pabrėžė S. Čaplinskas.
Taršą Vilniaus viešajame transporte tyrė  Nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba. Kokia ji ir kurios vietos  potencialiai pavojingiausios keleiviams, tarnybos atstovė Eltai  nekomentavo, nes tai informacija apie tyrimų rezultatus tretiesiems  asmenims neteikiama.
 Pasak UAB „Vilniaus viešasis transportas“  (VVT) komunikacijos vadovės Rasos Norkienės, kol kas buvo atliktas tik  minėtas mikrobiologinės taršos viešajame Vilniaus transporte tyrimas.  „Praėjusį pavasarį užsakėme jį, kad žinotume, kuriose vietose tarša  didžiausia, ir galėtume pagal rekomendacijas plauti, valyti ir  dezinfekuoti viešąjį transportą. Pakartotinį tyrimą planavome vėlyvą  rudenį, tačiau jį užsakysime artimiausiu metu, kai baigsis naujos  troleibusų ir autobusų valymo komandos mokymai“, - Eltai sakė R.  Norkienė.
 Pasak VVT komunikacijos vadovės, troleibusų ir  autobusų dezinfekcijai naudojamos vokiškos priemonės, jomis viešojo  transporto paviršiai apdorojami kartą per parą.
 „Po to, kai  naktį išvaloma troleibusų ir autobusų išorė bei salonai, muilais  nuplaunami turėklai, vieną kartą per parą dezinfekuojami paviršiai  transporto viduje“, - sakė įmonės komunikacijos vadovė.
 Pasak B.  Norkienės, VVT buvo labai svarbu sužinoti, ant kokių paviršių  daugiausia taršos ir kokia ji, kad būtų galima tikslingai pasirinkti  dezinfekcijos priemones. 
 „Kaip parodė Nacionalinės visuomenės  sveikatos laboratorijos tyrimas, labiausiai užterštos buvo sėdynių  rankenos, apmušalai, turėklai, į kuriuos keleiviai įsitveria  dažniausiai. Mažiau užteršti viršutiniai turėklai ir rankenos“, - sakė  R. Norkienė.
 Paklausta, kokia tarša dominavo, įmonės  komunikacijos vadovė sakė, kad nustatyta galybė visko. „Tyrimai buvo  labai išsamūs - mėginiai imti nuo visko, nes buvo svarbu sužinoti, ar  mes teisingai dezinfekuojame, todėl informacija buvo labai naudinga. 
 Vilniaus savivaldybė skelbė, kad kasdien daugiau kaip pusę milijono  keleivių pervežanti įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ pavasarį  pirmoji Lietuvoje autobusų bei troleibusų salonus ėmė dezinfekuoti nuo  populiariausių virusų bei bakterijų.
 Stafilokokai, grybelio  sukėlėjai, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), hepatito B ir C  sukėlėjai, norovirusai, rotavirusai - visus juos naikina specialus  dezinfekavimo skystis, kurį po reguliaraus valymo papildomai nuo  pavasario naudoja VVT.
 VVT keleivius veža 86 miesto ir  priemiesčio maršrutais taip pat 18 troleibusų maršrutų. Kasdien viešuoju  transportu pervežama daugiau nei 0,5 mln. keleivių.
 Viešajame  transporte, kaip ir kitose masinio susibūrimo vietose, rizika užsikrėsti  ligomis - didesnė. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, per  nešvarias rankas plinta apie 80 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Rankų  plovimas yra vienas paprasčiausių būdų pašalinti nuo jų užkrečiamųjų  ligų sukėlėjus.
 Plaunant rankas muilu nuo jų pašalinama 95 proc.  žmogui patogeninių mikroorganizmų. Kad rankos būtų švarios, reikia tik  vandens, muilo gabalėlio ir 20 sekundžių laiko. Tai gali apsaugoti nuo  daugelio užkrečiamųjų ligų - virusų, sukeliančių viršutinių kvėpavimo  takų ligas, gripo, virusinio hepatito A, žarnyno infekcijų.
 Žmonės dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikroorganizmai gali  lengvai patekti į organizmą. Neplaunant rankų patogeniniai  mikroorganizmai nuo jų gali patekti į maistą, gėrimus, be to, gali  pasidauginti maisto produktuose ir sukelti sunkių sveikatos sutrikimų,
 Mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti ir ant kitų objektų,  tokių kaip stalviršis, durų rankena, žaislai ir kt., ir taip lengvai  išplisti.
 Rankų plovimas su muilu kaip profilaktikos priemonė  gali apsaugoti vieną iš trijų vaikų nuo viduriavimo bei sumažinti  viduriavimų skaičių iki 32 proc., o asmenų su nusilpusia imunine sistema  - net iki 58 procentų; gali apsaugoti vieną iš penkių vaikų nuo  kvėpavimo takų infekcijų, pavyzdžiui, pneumonijos; gali iki 20 proc.  sumažinti kvėpavimo takų infekcijų skaičių bendroje populiacijoje; gali  50 proc. sumažinti infekcijų skaičių, įgytų sveikatos priežiūros  įstaigose.