“Vakaro žinios” tęsia šeštadienį pradėtą tyrimą, kodėl Europoje bankai žmonėms skolina keliskart pigiau nei pas mus (pavyzdžiui, Švedijoje - už 1,5-2 proc. metų palūkanomis) (publikaciją galite rasti čia). Šiandien kalbiname Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Kęstutį GLAVECKĄ, kodėl politikai taip rūpinasi Lietuvos gyventojais.
- Paskolų palūkanos užsienio šalyse ir Lietuvoje tiesiog pritrenkia. Ar tai visiškai normalu?
- Matote, yra bazinės palūkanos ir priklausomai nuo šalies rizikos, kadangi rizikos laipsnis Lietuvoje didesnis, tai ir padidėja. Dar ir patys bankai didesnę maržą ima. Blogo tai blogai, bet priemonių suvaldyti nėra.
- Ar nemanote, kad lietuviškos palūkanos yra nusikaltimas žmonėms?
- Matot, ekonomikoje teisingumo palyginti nedaug būna. Yra interesai ir yra rinka. O rinkoje tokia situacija, kad yra nepakankama konkurencija ir valstybė yra didelė skolininkė. Tai taip pat pakelia palūkanas vidaus rinkoje.
- O ką veikia Biudžeto ir finansų komitetas?
- Mes klausymus darėme ir šnekėjome apie tai. Bet priemonių mes praktiškai neturime. Vienintelis dalykas, ką gali reguliuoti Lietuvos bankas, tai didinti atidėjimus procentais. Bet jie yra sumažinti. Tai dar labiau mažinti būtų sudėtinga.
- O Lietuvos banko neveiklumas nėra nusikaltimas?
- Tokios sąvokos vartojamos Baudžiamajame kodekse. Apie ekonomiką taip niekas nekalba. Kol ekonomika, finansiniai srautai nesistabilizuos, tol tikėtis ryškesnio palūkanų sumažėjimo ar priartėjimo prie europinių palūkanų sunku tikėtis.
- Ar prieš dešimtmetį priimtas sprendimas atleisti užsienio bankus nuo mokesčių nebuvo nusikaltimas Lietuvai?
- Tada buvo kita filosofija - norėta pritraukti daugiau kapitalo. Kai ateina didesnis nei 50 milijonų litų kapitalas, tai jam duodama lengvatų, kad pritrauktų investicijų. Tai buvo motyvuota.
- O vis dėlto ar ne keista, kad mūsų šalyje veikiančių bankų motininiai bankai siūlo beveik dešimtkart mažesnes palūkanas?
- Matot, reikia pažiūrėti, koks kronos kursas. Pagal steigimo sutartis, banko skyrius kitoje šalyje veikia pagal tos šalies ekonomiką, pagal tos šalies įstatymus. Ir viskas.
- O kokie įstatymai draudžia imti mažesnes palūkanas, jei sakote, kad mūsų šalyje veikiama pagal Lietuvos įstatymus?
- Jokie nedraudžia. Apskritai nėra įstatymo, kuris draustų išduoti paskolas mažesnėmis palūkanomis. Bet kokio nors Švedijos banko motina yra Stokholme, o Vilniuje yra duktė. Vienas veikia Švedijoje, kitas
- Lietuvoje. Švedijos ekonomikos kritimo tokio nėra, yra dideli rezervai, valiutų valdyba. Tai jie skatindami ekonomiką ir laiko tokias palūkanas. Švedijos bankai Lietuvoje dirba visai kitokioje terpėje.
- Tai negalite rasti svertų, kad bankai nesukrautų naštos žmonėms?
- Bankai - sudedamoji ekonomikos dalis. Tai kaip galima vienoje susisiekiančio indo dalyje nuleisti vandenį, kitoje - ne? Taip niekas nedaro. Yra taisyklės, pagal kurias veikiama. O valstybės garantija - tas pats, kas skola. Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse yra visai kito masto ekonomika. Mes esame mažiukai, neseniai atėję į ES. Be abejo, Lenkijoje yra taip pat geresnė situacija, nes ji neleido tiek burbulų prisipūsti. Lietuvoje pripūsta 20 milijardų burbulų. Be to, kita valiutos sistema. Ir Lenkija turi visai kitą politinį svorį.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios".
