Katę maiše siūlančios pirkti įstaigos vis dėlto gali būti baudžiamos. Tai įrodė teismas, kuris pripažino, kad už milijonų viliojimą atsakomybė yra. Tačiau siūlytojai patrigubinti turtus per trumpą laiką teisinasi, kad žmonės nuskriausti neliko. Tik toliau stebisi, kad jiems neleidžiama mindyti įstatymų žadant aukso kalnus, kurių, kaip paaiškėjo, nėra ir nebuvo.
Apsireiškė teisingumas
Dar prieš porą metų, 2008-ųjų rudenį, plačią reklaminę akciją pradėjusi investicijų bendrove prisistatanti “Investment House” skelbė: “47 proc. per metus. Investavę 20 000 litų per 3 metus uždirbame 63 530 litų. Ieškome partnerių kartu pirkti dvi stabilias įmones. Minimali suma - 20 000 litų.” “Vakaro žinios” tuomet perspėjo savo skaitytojus neužkibti už šio jauko ir atsisakė skelbti žmones kvailinančią reklamą.
Nors, rodos, EBSW ir “Sekundės” bankų laikai baigėsi, taškas padėtas tik praėjusią savaitę, - tai, kad ketinta vykdyti nemažo masto aferą, pripažino ir Vyriausiasis administracinis teismas. Jis priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį UAB “Investment House” už klaidinančią reklamą paskirti 26 400 litų baudą. Ją dar 2009-ųjų gegužę buvo paskyrusi Konkurencijos taryba, tačiau “Investment House” baudą apskundė, o Vilniaus apygardos administracinis teismas ją buvo sumažinęs iki 3 tūkst. litų. Nors dėl kvailinančios reklamos galėjo nukentėti šimtai žmonių, mat, anot specialistų, bendrovė neprisiėmė jokių garantijų, kad ne tik pelnas, bet ir investuoti pinigai “nesėkmės” atveju bus grąžinti. Mat jokios licencijos, reikalingos žmonių pinigams investuoti, bendrovė taip pat neturi.
O Konkurencijos taryba pripažino, kad žmonės buvo mulkinami tokiais teiginiais: “Uždirbk 125 000 Lt; 47 proc. PELNAS”; “...Bendras projekto pelningumas - investavę 20 000 litų gaunate 60 000 litų”; “Nusipirk dalį verslo ir po 3 metų uždirbk 125 000 Lt investavęs tik 30 000 Lt; Mūsų projekto pelnas 47 proc. per metus!”; “...Bendras projekto pelningumas 18-20 mln. litų arba 300-330 proc.”
Pardavinėjo nieką
Įmonės “Investment House” atstovas dar anksčiau “Vakaro žinioms” yra aiškinęs, kad jokių licencijų įmonei nereikia, nes iš žmonių kaulijami ne indėliai, o investicijos. Be to, paaiškino, jog už surinktus milijonus bus labai geromis sąlygomis perkamos dvi riestainius, meduolius bei kitus bakalėjos gaminius kepančios bendrovės. Kepyklos esą būtų pertvarkytos ir dirbtų pelningai.
Dabar įmonės atstovas nebebuvo toks šnekus. Jis tik tvirtino, kad niekas nebuvo nuskriaustas, žmonėms pinigai grąžinti, todėl piktintis niekam nėra pagrindo. Paklaustas, kaip sekasi verslas, kiek uždirbo klientai, investavę pinigus, jis staiga prarado atmintį.
“Šito aš nežinau - čia tokie klausimai... tiesiog neįvyko projektas. Tai nėra atsakymo”, - mykė jis.
Pasiteiravus, kiek vis dėlto pinigų buvo surinkta ir kas juos įmonei sunešė, jis taip pat nenorėjo prisiminti.
Sunešė milijonus
“Šiek tiek buvo - gali būti, kad mažiau nei milijonas litų. Be abejo, investuotojai atgavo pinigus - kalbų nėra. Labiausiai nuskriausta liko tik VPK (Vertybinių popierių komisija - red.), - ironizavo jis. - Buvo įmonės, kurios norėjo investuoti ir kurios norėjo, kad į jų veiklą būtų investuojama. Jos kaip tik liko nepatenkintos, kad investavimas nepavyko. O buvo įvairių investuotojų - ir įmonių vadovai, ir iš bankų buvo, ir paprastų žmonių.”
Paklaustas, kodėl įmonė užsiėmė tokia “investicine” veikla, net neturėdama tam būtinos licencijos, jis skėstelėjo rankomis: “Aš negalėčiau to paaiškinti. Tai galėtų direktorius.”
Vis dėlto paaiškėjo, kad direktoriaus įmonėje nėra ir artimiausiu metu nebus.
Pinigai ant medžių neauga
Vilius ŠAPOKA - Vertybinių popierių komisijos pirmininkas:
Komisija bendrovei buvo skyrusi 100 tūkst. litų baudą, bet teismai ją sumažino iki 20 tūkst. Tokių veiksmų netoleruojame ir netoleruosime, nes finansų sistemoje tai gali sukelti didžiulę sumaištį. Per tyrimą bendradarbiavome su Konkurencijos taryba ir su Valstybės saugumo departamentu.
Jie vykdė plačią reklaminę kampaniją norėdami surinkti lėšas investiciniams projektams, bet projektas buvo labai rizikingas. Jie rinko lėšas ir iš neprofesonalių investuotojų, o tokie veiksmai yra draudžiami, nes tam reikalingos licencijos, leidimai. Todėl tokia veikla gali padaryti nuostolių, o tokių paslaugų siūlytojai nepatiria reputacijos žalos, kuri ypač veikia finansų sektorių. Žmonėms jokių garantijų jų sutartys nenumatė - viskas buvo iš piršto laužta. Mes labai greitai sureagavome, tad į platesnius pažeidimus tai neperaugo. Yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė už tokius veiksmus, tačiau pasirinkta administracinė, nes nebuvo nustatyta, kad padaryta žala.
O jei siūloma kas nors, kas atrodo “per gerai”, tai ir yra netiesa. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Vertybinių popierių komisiją, be to, galima pasitikrinti mūsų tinklalapyje, kas turi teisę investuoti, o kurie subjektai galbūt neteisėtai veikia, net jei įsisteigę už Lietuvos ribų.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
