Teismuose ėmė gausėti bylų, kuriose fiziniai asmenys pageidauja būti pripažinti bankrutavusiais - tokią galimybę skolose paskendusiems asmenims suteikė šių metų kovo 1-ąją įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Teismų praktika šioje sferoje dar nėra susiformavusi, tačiau, specialistų teigimu, kai kurių asmenų viltys, kad įstatymas jiems padės lengvai atsikratyti skolų, nepagrįstos.
Paskutinis šiaudas
Sąskaitų administravimo ir ikiteismines bei teismines skolų išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės UAB „Sergel“ generalinės direktorės Tomos Matutytės teigimu, Fizinių asmenų bankroto įstatymas skirtas žmonėms, kurie pakliuvo gyvenime į tokią situaciją, kai prisiimdami finansinius įsipareigojimus buvo mokūs ir jų gyvenime kažkas atsitiko - jie neteko darbo, įvyko nelaimė, nukentėjo nuo išorės veiksnių per ekonominę krizę ar pan.
Tarkime, 2008 m. vidutines pajamas gaunanti šeima paėmė paskolą, nusipirko butą, tačiau po kurio laiko vienas neteko darbo, kitam atlyginimas buvo sumažintas, finansinės galimybės mokėti kreditą sumažėjo iki minimumo. Butą galima būtų parduoti, tačiau dabartinės kainos neatitinka buvusių - net jį pardavus liktų didžiulė skola bankui.
„Štai tokiai šeimai, kuri nebeturi jokios išeities, Fizinių asmenų bankroto įstatymas ir pats bankrotas padėtų atsitiesti, - teigia T.Matutytė. - Tokia šeima gali bankrutuoti, penkerius metus gyventi pagal įstatymo numatytas sąlygas, gaunant tik dalį savo pajamų asmeninėms reikmėms, o paskui išbristi iš susidariusios situacijos pradedant viską iš naujo“.
UAB „Sergel“ Teisės departamento juristės Ignės Lavrukėnaitės teigimu, Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą. Pasinaudojusiam šiuo įstatymu asmeniui suteikiama galimybė susigrąžinti ekonominį pajėgumą, kad jis vėl galėtų realiai dalyvauti rinkoje.
„Svarbiausias aspektas yra asmens nemokumas - visų pirma analizuojama, ar tikrai fizinis asmuo yra nemokus, nepajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų, - teigia teisininkė. - Fizinis asmuo tampa nemokus tada, kai negali vykdyti finansinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję, ir kai jų suma viršija 25 minimalias mėnesines algas - šiuo metu tai yra 25 tūkst. litų“.
Pasak I.Lavrukėnaitės, jei asmuo nori kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visų prima jis ne vėliau kaip prieš mėnesį privalo raštu pranešti apie savo ketinimą visiems kreditoriams. Skirtingai nuo juridinių asmenų bankroto, Lietuvoje tik pats fizinis asmuo gali inicijuoti bankroto bylą.
Sąlygos griežtos
„Kadangi teismus pasiekė dar tik pirmosios fizinių asmenų bankroto bylos, praktikos šioje sferoje nėra daug, todėl šio įstatymo privalumus ir trūkumus galėsime matyti ateityje, - teigia T.Matutytė. - Bet faktas tas, kad fizinių asmenų bankroto sąlygos yra labai griežtos, todėl jau geriau stengtis skolas padengti, kad nereikėtų bankrutuoti“.
Teismai, priimdami sprendimą dėl fizinio asmens bankroto, vertina sąžiningumo kriterijų: ar tikrai tas asmuo padarė viską, ką galėjo, stengdamasis grąžinti skolas. Teismo procesas nėra paprastas ir trunka ilgai. Iškėlus bankroto bylą visu fizinio asmens turtu disponuoja bankroto administratorius. Visos lėšos, patenkančios į sąskaitas ir viršijančios sumą, numatytą šeimai pragyventi, atitenka kreditoriams. Jeigu paskelbęs bankrotą žmogus gauna didesnę pinigų sumą, pavyzdžiui, paveldi ar laimi loterijoje, bankroto byla gali būti nutraukiama. Tad disponuoti didesniais pinigais bankrutuojantysis neturi jokių galimybių. Ir gyvenimas tokiomis sąlygomis gali trukti net iki penkerių metų.
Kitaip sakant, Fizinių asmenų bankroto įstatymas - tai paskutinis šiaudas, galintis padėti iš problemų išsikapstyti tiems žmonėms, kuriems po visų bandymų atsistoti ant kojų beliko bankrotas.
Skolinasi neatsakingai
Pasak T.Matutytės, liūdniausia, jog žmonės dažnai skolinasi neatsakingai: prisiima finansinių įsipareigojimų, o tik tada galvoja, kaip tas skolas sumokėti.
„Mūsų žmonės labai daug nori: ir apsirengti, ir paatostogauti, ir telefoną, kompiuterį nusipirkti, mašiną pasikeisti... Į skolinimąsi visiems šiems poreikiams žmonės žiūri lengvabūdiškai ir pradėjo įsivaizduoti, kad blogiausiu atveju pasinaudos Fizinių asmenų bankroto įstatymu - pasiskelbs bankrutavę, išsivalys savo skolų istoriją ir pradės gyvenimą iš naujo. Nėra viskas taip jau paprasta, - teigia specialistė. - Net jei teismas ir leis paskelbti fizinio asmens bankrotą, tuos penkerius metus gyventi įstatyme numatytomis sąlygomis nėra lengva“.
Anot I.Lavrukėnaitės, klysta tie, kurie įsivaizduoja, kad galima apibėgti bankus, kreditų bendroves, prisiskolinti pinigų, o paskui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip toli gražu nebus, nes bankroto byla gali būti nutraukiama nepraėjus penkeriems metams, jei įtariama, kad asmuo elgiasi nesąžiningai, turi nelegalių pajamų ar pan. Ji gali būti nutraukta ir bankrutuojančiam asmeniui staiga praturtėjus, jeigu atsiranda galimybė padengti visus jo įsiskolinimus.
„Įvertinę visas minėtas aplinkybes, mes ragintume skolingus asmenis prieš kreipiantis į teismą visų pirma pasikalbėti su kreditoriais, apsvarstyti, kokios yra galimybės apsieiti be bankroto, ar tikrai neįmanoma susitvarkyti su įsipareigojimais, - teigia UAB „Sergel“ vadovė T.Matutytė. - Galbūt pavyktų prieiti prie sutarimo, kad patenkinti liktų visi, tiek skolininkas, tiek kreditorius. Juk net ir iškentus visą bankroto procesą asmens kredito istorija neliks visiškai švari - bus matyti, kad žmogus yra bankrutavęs. Tuo metu gera kredito istorija padeda gauti palankesnes sąlygas perkant išsimokėtinai, kreipiantis dėl būsto, vartojamosios, kitų paskolų ar pratęsiant sutartį dėl telekomunikacijų paslaugų. Tad norintis bankrutuoti asmuo turėtų pasverti, kaip jam ateityje tai atsilieps“.
Žmonės stengiasi sumokėti
Šių metų rugpjūtį gyventojai grąžino 145 mln. litų skolų - tai daugiau nei pernai per visus tris vasaros mėnesius. Šią vasarą fiziniai asmenys skolų grąžino 378 mln. litų - beveik trigubai daugiau nei pernai, rodo asmeninės kreditų istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Daugiausiai skolų gyventojai gražino finansiniam sektoriui.
Kaip ir liepos mėnesį, bendra skolų suma rugpjūtį paaugo 2,4 proc. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, ji padidėjo 293 mln. litų ir šiuo metu siekia 3,5 mlrd. litų. Vidutinė skolon paimta suma, palyginti su 2012 m. rugpjūčiu, sumažėjo 144 litais ir siekia 6739 litus.
Vidutinė atiduota skolų suma rugpjūtį padidėjo 3 proc.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
