Praėję Europos Parlamento (EP) rinkimai parodė, kad svaiginančių aukštumų prieš pusmetį Seimo rinkimuose pasiekusi politikos naujokė Tautos prisikėlimo partija (TPP) ilgalaikio žmonių pasitikėjimo neįgijo. Apie TPP gyvastį ir prisikėlimo perspektyvas kalbamės su šios savaitės žmogumi - Seimo nariu “prisikėlėliu” Sauliumi Stoma.
- Per pastarąjį pusmetį matome du skirtingus su Jūsų partija susijusius rinkimų rezultatus: Seimo rinkimuose rudenį buvote antri (15,09 proc.), prieš savaitę rinkimuose į EP likote antri nuo galo (1,04 proc.). Kaip tai paaiškintumėte?
- Taip, netgi žemaičiai mus aplenkė. (Juokiasi.) Pasiekėme turbūt pasaulinį rekordą pagal populiarumo praradimą. Per septynis mėnesius prarasti populiarumą penkiolika kartų - tai pasiekimas, kurį reikia įvertinti. Ir mano vertinimas labai paprastas. Esame patys kalti, apvylėme savo rinkėjus, kurie nėra tokie kvaili, kad dėl kažkokios meilės palaikytų mūsų partiją. Mes nesielgėme taip, kaip žadėjome, nepateisinome savo rinkėjų lūkesčių. Mūsų rinkimų šūkis buvo “Grąžinkime valstybę žmonėms”, o po rinkimų pradėjome elgtis visai kitaip.
Ir čia galima išskirti dvi svarbiausias priežastis. Viena, ne visai teisingi mūsų veiksmai dirbant, skirstant asmenis į atsakingus postus Seime, ministerijose. Žodžiu, mus sudegino valdžia. Gavome valdžią, bet jai dar nebuvome subrendę. Ir tai jau iš pat pradžių daugiausia pakirto mūsų veiklą.
Antra, partinės kūrybos žlugimas. Iš tos pakilimo bangos, to pradinio entuziazmo, su kuriuo atėjome į politiką, mes tikėjomės, kad formuosime ir kursime partiją. Parašėme politologų labai gerai įvertintą naują partijos programą, idėjos buvo geros, įvyko suvažiavimas, ir ten prasidėjo nesklandumai.
- Gal galite papasakoti apie juos plačiau?
- Vasarį vykęs TPP suvažiavimas priėmė įstatus, jie buvo visai neblogi. Valdžia turėjo būti padalyta, atribota nuo vieno asmens, turėjo atsirasti labiau kolektyvinis valdymo organas, negu buvo numatyta anksčiau. Problema atsirado dėl to, kad mūsų partijos pirmininkas (Seimo pirmininkas - aut. past.) tų įstatų nepasirašė. Ir visą tą laiką mes gyvename neturėdami kolektyvinio valdymo organo. Neaišku, ar senoji taryba valdo, ar naujai išrinktas prezidiumas pagal naujus įstatus.
Savaime aišku, tokia situacija labai apsunkino partijos veiklą, skyriai nežinojo, ką daryti, tiesiog visa partijos struktūra buvo paralyžiuota. Ir tas paralyžius tęsiasi iki dabar. Kadangi nepasirašytų įstatų Teisingumo ministerija neregistravo, mes kreipėmės į teismą, nes vykusio suvažiavimo teisėtumas neginčijamas, priimti sprendimai turėtų galioti. Anot kai kurių teisininkų, teismas turėtų priimti sprendimą įpareigoti Teisingumo ministeriją įregistruoti tuos įstatus. Ir tada atsiras normalus partijos kolektyvinis organas, partijos pirmininkas nebus vienvaldis jos šeimininkas. Teismas sprendimą priims kitą trečiadienį.
- Iš to, ką paminėjote, susidaro įspūdis, kad jūsų partijos pirmininkas yra ambicingas autokratas. Nejaugi to nepastebėjote ar nežinojote dar prieš ateidamas į TPP? Ar tokios jo savybės išryškėjo vėliau?
- Būtent taip ir yra. Tikrai nebuvau didelis pažįstamas ir draugas TPP įkūrėjo. Ėjau būtent dėl tų idėjų, man atrodė, kad čia yra puiki galimybė, nauji žmonės, nesusiję su ta senąja politine nomenklatūra. Maniau, ateisime nauja banga, naujos revoliucinės idėjos, mus palaikys visuomenė. Taigi atėjimo į politiką ir TPP susikūrimo nevadinčiau klaida. Bet paskui mes turėjome formuotis kaip rimta politinė jėga, tačiau šioje vietoje mums nepavyko. Mes tapome tos pačios sistemos aukomis, sistema mus suvalgė. Maniau, TPP lyderis - demokratiškas žmogus, o, pasirodo, valdžia atskleidžia žmogaus giluminius klodus.
- Kodėl apie vidines partijos problemas viešai kalbate tik dabar?
- Nuo pat pradžių oponavau partijos pirmininkui. Aš septynis mėnesius buvau tyli vidinė opozicija. Dar prieš ieškant kandidatų į TPP gautas ministerijas siūliau kitą žmogų, bet buvo pasirinktas partijos pirmininko senas geras pažįstamas Remigijus Vilkaitis. Įkalbinėjau ir karo su žiniasklaida nepradėti. Visą tą laiką buvau nustumiamas į šoną, mano tyli kova nedavė rezultatų. Pagaliau kantrybė trūko, tikrai, reikia skirstytis arba keistis. Rinkėjai mums jau pasakė savo nuosprendį. Ir jeigu turime galimybę atsigauti, reikia labai rimtai viską apgalvoti, pripažinti padarytas klaidas ir imtis konkrečių veiksmų. Viešumas - pagrindinis mūsų ginklas, galintis išgelbėti partiją.
- Ar tam yra realių galimybių, ar TPP turi vidinio potencialo prisikelti?
- Matau gana sveikų jėgų partijos skyriuose. Daug bendrauju su Kauno skyriumi. Sulaukiau daug skambučių iš partijos narių, palaikančių mano pareiškimus po EP rinkimų. Reikia tiesiog tapti demokratiška organizacija, leisti skyriams dirbti. Dabar jie negali dirbti, negauna lėšų iš centro. Iš valstybės biudžeto buvome gavę solidžią dotaciją. Prieš mėnesį partijos kasoje buvo apie 400 tūkst. litų., o EP rinkimams skirta nedaug. O dabar tie pinigai kažkur laikomi, ir niekas nežino, kas su jais daroma.
Taigi iki suvažiavimo kilome, buvo steigiami nauji skyriai, daug žmonių įstojo į TPP, ir staiga po suvažiavimo viskas sustojo. Žmonės nusivylę, nebevyksta skyrių susirinkimai, žmonėms atsibodo tuščiai rinktis, kalbėti. Man net gėda buvo jų prašyti prisidėti prie EP rinkimų kampanijos, nes mačiau jų nusivylimą. Jeigu niekas jų partijos centre neišgirsta, tai kiek gali siųsti pasiūlymus Seimo nariams? Absoliuti stagnacija. Politologiškai žvelgiant, situacija nepakenčiama. Turime didelę įtakingą frakciją Seime, bet ta frakcija neturi jokio ryšio su visuomene ir su visais likusiais partijos nariais. Maža žmonių grupelė turi didelę valdžią, sprendžia valstybės likimą ir niekam nėra atskaitinga, tai labai pavojingas dalykas.
- Ar partijos pirmininko pakeitimas duotų teigiamų pokyčių?
- Nemanau, kad reikia keisti pirmininką, niekas nenori jo nustumti į šoną. Reikia pripažinti jo nuopelnus kaip partijos kūrėjo, garvežio. Bet dabar situacija kita. Reikia pradėti dirbti kolektyviai ir demokratiškai.
- Jeigu nepavyktų pasiekti tų pokyčių, apie kuriuos dabar kalbate, ką darytumėte konkrečiai Jūs? Ar įsivaizduojate save toliau su šia politine jėga?
- Tokiu atveju gali tiesiog taip būti, kad dabartinės TPP kaip politinės jėgos nebeliks. Tikrai nesu vienas toks oponuojantis. Mūsų frakcijoje Seime yra gana daug žmonių, kurie nori to savarankiško, demokratinio veikimo, ir dar daugiau tokių žmonių yra skyriuose. Jeigu TPP liks tokia grupė, kuri daro ką nori, neatsižvelgdama į savo partijos narių norus, aš tikrai iš tokios grupės traukčiausi. Ir toks būsiu ne vienas, tai galiu garantuoti. Likę grupėje žmonės irgi praras savo įtaką, jų svajonė taip pat sužlugs. Be to, atsirastų grėsmė ir visai valdančiajai koalicijai, kuri yra geriausias variantas, ką galima sulipdyti šiame Seime. Taigi kompromisas dar galimas. Galima sakyti, nuo trečiadieninio teismo sprendimo priklausys partijos ateitis. Aišku, dėl to man liūdna, nes mes turėtume ir be teismo pagalbos tokius dalykus spręsti.
- Ar viešai išdrįsęs skalbti partijos marškinius sulaukėte kokių nors sankcijų?
- Tai TPP frakcijos seniūno Laimonto Diniaus toks šiurkštokas pareiškimas ir buvo tokia sankcija. Su kai kuriais kalbamės ne itin šiltai, bet neišvengiamai kalbėtis reikia.
