Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį kreipėsi į Europos Parlamento narius plenarinės sesijos metu. Savo kalboje šalies vadovas daugiausiai dėmesio skyrė Europos idėjai, Lietuvos vietai Europoje aptarti, taip pat paramos Ukrainai, ES plėtros, kovos su istorijos revizionizmu ir atsakomybės už Rusijos žiaurumo nusikaltimus klausimams, rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Prezidentas savo kalboje taip pat akcentavo laisvės ir nepriklausomybės idėjų svarbą bei istorinę Lietuvos vietą Europoje.
„Lietuva per amžius buvo neatsiejama Europos dalis ir net sunkiausių išbandymų, okupacijų ir teroro akivaizdoje išlaikė šį pamatinį ryšį. Tikėjimas, kad anksčiau ar vėliau sugrįšime į nepriklausomų, ant laisvės pamatų pastatytų Europos valstybių bendriją, palaikė mūsų viltį nelaisvės metais“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad būtent šis tikėjimas padėjo Lietuvai ryžtingai siekti nepriklausomybės ir ištrūkti iš sovietinio kalėjimo. Pasak jo, panašioje situacijoje šiandien yra Ukraina, kovojanti dėl savo laisvės ir europinės ateities, tad Europos palaikymas ukrainiečiams yra gyvybiškai svarbus.
„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad Europa nepasidavė Rusijos skleidžiamam melui, dezinformacijai ir bauginimui. Tada, kai to labiausiai reikėjo, mes išlaikėme vienybę ir ištiesėme ukrainiečiams pagalbos ranką. Tvirtai žengiame į priekį, ryžtingesni, tvirtesni ir atsparesni negu kada nors anksčiau“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo istorinės tiesos išsaugojimo ir atsakomybės už Rusijos agresijos nusikaltimus svarbą. Pasak jo, tai, kad po Antrojo pasaulinio karo nebuvo pasmerkti stalininio režimo nusikaltimai, sudarė sąlygas Sovietų Sąjungoje, o vėliau ir Rusijoje, šlovinti karo nusikaltimų, etninių valymų ir kitų nusikaltimų žmoniškumui organizatorius.
„Nepaviešintas, metai iš metų nutylimas blogis ne tik kelia grėsmę pamatinėms europinėms vertybėms, bet ir neleidžia Rusijos žmonėms stoti į akistatą su savo praeitimi. Todėl privalome sulaužyti melo, nusikaltėlių šlovinimo ir agresijos ratą. Nuo to priklausys ne tik Ukrainos ir jos žmonių likimas, bet ir ilgalaikės taikos Europoje perspektyva“, – kalbėjo prezidentas ir kartu pabrėžė ES sankcijų Rusijai politikos tęstinumo svarbą ir būtinybę įkurti specialųjį tarptautinį tribunolą agresijos nusikaltimams tirti.
Be kita ko, kalboje buvo pabrėžta ir ES plėtros svarba. Prezidentas teigė besidžiaugiantis pastaraisiais istoriniais sprendimais dėl Ukrainos, Moldovos ir Vakarų Balkanų šalių ir pabrėžė, kad Lietuva tvirtai pasisako už derybų su Ukraina dėl ES narystės pradžią dar šiais metais.
Iškeltas buvo ir Europos energetinės nepriklausomybės klausimas. G. Nausėda pabrėžė, kad energetinis šantažas, kurio griebėsi Rusija, parodė, kad ES yra atspari ir geba pakankamai greitai priimti sprendimus.
„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos sprendimas atsisakyti rusiškos energijos – dujų, naftos ir elektros – importo yra siektinas pavyzdys kitoms ES šalims“, – teigė prezidentas.