1 nuotr.Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei kreipusis į Seimą dėl parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo, tiriant galimą nepilnamečių seksualinio prievartavimo atvejį, Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė teigė, kad Seimo nariui šiuo metu įtarimai nėra pareikšti.
„Minimas Seimo narys neturi įtariamojo statuso dėl to, kad jis šiuo metu turi teisinę neliečiamybę, ta nėra įtariamasis“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Martinonienė.
Kada galėtų būti pareikšti įtarimai parlamentarui, ar jam bus siūloma taikyti kokias nors kardomąsias priemones, prokuratūros atstovė teigė negalinti atsakyti.
E. Martinonienė pažymėjo, kad tyrimas yra susijęs su galima seksualine prievarta prieš nepilnamečius asmenis, tad, siekiant užtikrinti tyrimo sėkmę ir siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus, detalesnė informacija kol kas nebus teikiama.
„Mes kalbame apie ikiteisminį tyrimą, susijusį su mažamečiais, nepilnamečiais, jaunesniais negu 16 metų amžiaus asmenimis ir kalbame apie galimai įvykdytas seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – atkreipė dėmesį prokuratūros atstovė.
ELTA primena, kad pirmadienį konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
Vis tik, vėliau pranešta, kad generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokuratūra informavo apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.
BK 150 straipsnio 4 dalis numato, kad tas, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 13 metų.
BK 150 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tas, kas minėtus veiksmus atliko nepilnamečiam asmeniui baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų.
BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tas, kas atliko jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Vadovaujantis Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis, Seimo nario asmuo neliečiamas, o Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo statuto 22 ir 23 straipsniai nustato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis generalinis prokuroras.
