2 nuotr.Mirė kompozitorius Osvaldas Balakauskas - vienas ryškiausių Lietuvos moderniosios muzikos kūrėjų ir svariausių autoritetų, savo kūryba ir pedagogine veikla dariusių didžiulę įtaką ne vienai kompozitorių kartai.
Atsisveikinimas su O. Balakausku vyks Vilniuje, laidojimo namuose adresu M. K. Paco g. 4, ketvirtadienį, balandžio 16 d., nuo 16 iki 20 val., penktadienį, balandžio 17 d., nuo 9 val. Urna išnešama 13 val. - savo tinklapyje skelbia Lietuvos kompozitorių sąjunga.
Šalies vadovai pareiškė užuojatą
Valstybės vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė užuojautą dėl kompozitoriaus, pedagogo O. Balakausko mirties.
„Su dideliu liūdesiu Lietuva atsisveikina su iškilia asmenybe – kompozitoriumi, pedagogu ir visuomenės veikėju O. Balakausku. Netekome vieno ryškiausių moderniosios muzikos kūrėjų, kurio darbai liudija neblėstančius kūrybinius ieškojimus, o gyvenimas – atsidavimą kultūrai ir valstybei“, – rašoma Prezidento užuojautoje.
Šalies vadovas pažymėjo, kad O. Balakausko kūrybinis palikimas – tai ne tik moderniosios lietuvių muzikos proveržis, bet ir drąsus intelektinis ieškojimas, išplėtojęs savitas kompozicines technikas.
„Visuomet prisiminsime O. Balakausko veiklą Sąjūdyje, neįkainojamą indėlį į Lietuvos nepriklausomybę, reikšmingą diplomatinę tarnybą“, – pridūrė prezidentas.
Užuojauta dėl Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato netekties trečiadienį taip pat pasidalino ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, pabrėždama O. Balakausko palikimą muzikos pasaulyje.
„Muzikos pasaulis ir visa Lietuvos kultūros bendruomenė neteko žymaus menininko, vieno iš svarbiausių moderniosios muzikos kūrėjų. Akivaizdu, kad svarbus palikimas – įvairaus žanro kūriniai – sudaro mūsų tautos kultūros lobyną“, – rašoma I. Ruginienės užuojautoje.
„Nuoširdžiai užjaučiu velionio artimuosius, bičiulius, kolegas ir visus, kuriems teko pažinti šią plataus akiračio asmenybę. Jo muzika skambėjo ir skambės ne tik įvairiuose festivaliuose, koncertų salėse, bet ir mūsų širdyse“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
O. Balakauskas mokėsi Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos fakultete, taip pat studijavo kompoziciją Kijevo konservatorijoje.
1988–1992 metais jis buvo Sąjūdžio tarybos nariu, o nuo 1992 m. dvejus metus – Lietuvos ambasadoriumi Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.
O. Balakauskas 1988–1992 ir 1994–2006 m. vadovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedrai.
Kompozitorius apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, taip pat Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
O. Balakausko muzika skamba įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Minėtini festivaliai: Varšuvos ruduo, Berlyno bienalė, Zagrebo bienalė, Berliner Festwochen, Prahos pavasaris, ISCM Pasaulio muzikos dienos, Šlėzvigo-Holšteino festivalis, Europa Musicale (Miunchenas), Wratislavia Cantans, Vale of Glamorgan, MaerzMusik ir kt.
1997 m. Krokuvos muzikos akademija išleido straipsnių rinktinę „W kręgu muzyki litewskiej", kurioje pirmą sykį buvo publikuota pirmoji dalis „Kvintų progresijos metodas" iš O. Balakausko keturių dalių teorinės studijos „Dodekatonika. Tolygios temperacijos 12-tonio garsyno derminės ir harmoninės galimybės". 2000 m. leidykla „Baltos lankos" išleido knygą apie kompozitorių „O. Balakauskas: muzika ir mintys". Yra išleista kompozitoriaus autorinių kompaktinių plokštelių.
O. Balakauskas yra vienas iš nedaugelio šiuolaikinių kompozitorių, ambicingai plėtojusių savo originalią muzikos sistemą. Jo kūrybiniame kelyje ypač svarbūs buvo studijų metai Kijeve, kur kompozitorius bendravo su avangardistines idėjas puoselėjančiais Ukrainos kompozitoriais, susižavėjo Stockhauseno, Boulezo, Xenakio ir ypač Weberno bei Messiaeno kūryba.
