Rašymo apsirikimas - ne klaida?

Nepatogūs klausimai

Kadangi su tokiais atvejais yra susidūręs ne vienas, redakcija paprašė Nacionalinės Teismų administracijos (NTA) plačiau pakomentuoti skaitytojų įvardintą situaciją. Institucijos buvo užklausta koks įstatymas ar teisės aktas apibrėžia rašymo apsirikimą ir reglamentuoja jo naudojimą? Taip pat buvo prašyta įvardinti, kiek per metus padaroma rašymo apsirikimų, kiek laiko trunka šių „apsirikimų" taisymas, kiek tam sugaištama teismų darbo laiko ir kiek kainuoja šalies biudžetui.

Teismų administracijos buvo prašoma patikslinti ar rašymo apsirikimus savo darbe gali naudoti dirbantys kitose srityse - tarkim medikai, žurnalistai ir t.t. Taip pat ar kas nors domėjosi, kokį poveikį tokie teisėjų daromi „apsirikimai" turi nutartyse minimiems asmenims? Bei kokių veiksmų Teismų administracija imasi, kad teisėjų daromų klaidų mažėtų ir pasitikėjimas teismais, kuris Lietuvoje siekia apie 28 proc., augtų? Atsakymo į užklausą buvo sulaukta labai operatyviai, tačiau klausimų vis tiek dar liko...

Viskas - žmonių labui

NTA Komunikacijos skyriaus vedėjas Tomas Kavaliauskas paaiškino, kad teisiniame reguliavime vartojama sąvoka „rašymo apsirikimas" nėra teisiškai apibrėžta.

„Tai yra įstatymuose įtvirtintas procesinis institutas, numatantis galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant sprendimą padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas, tačiau neleidžiantis keisti sprendimo ar nutarties esmės. Tai laikytina įprasta teisine priemone, taikoma ir kitose srityse, siekiant užtikrinti dokumentų tikslumą. Ji taikoma antstolių, registrų, viešojo administravimo ir kitų subjektų veikloje", - teigė jis.

T.Kavaliauskas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimai yra procesiniai dokumentai, klaidų taisymas reglamentuotas atskira procedūra.

„Ar klaida sprendime laikytina rašymo apsirikimu, aiškia aritmetine klaida ar kitu netikslumu, kurio ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės, sprendžiama kiekvienu atveju vertinant individualias bylos aplinkybes. Teismo (teisėjo) priimtų procesinių sprendimų bei atliktų procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas taisant klaidas, priklausomai nuo proceso, vertinamas tik nagrinėjant pateiktą atskirąjį arba apeliacinį skundą. Jokia kitokia teismų procesinių sprendimų kontrolės forma įstatymo yra neleistina, kaip prieštaraujanti teismo (teisėjo) nepriklausomumo principui, - pabrėžė vedėjas. - Vadovaujantis EŽTT praktika, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą reikalauja, kad teismo sprendimai būtų aiškūs ir tikslūs, klaidos būtų ištaisomos operatyviai, todėl rašymo apsirikimo klaidų taisymo institutas iš esmės skirtas ne atsakomybei išvengti, o teismo sprendimo aiškumui ir vykdymui užtikrinti bei sumažinti galimas neigiamas pasekmes, jeigu klaida būtų esminė ir daranti įtakos sprendimo turiniui."

Papildomai jis pažymėjo, kad procesinių sprendimų, kuriais ištaisomos klaidos, skaičius, palyginti su teismuose išnagrinėtu bylų skaičiumi, yra itin mažas.

„ 2025 m. Lietuvos apylinkių, apygardų (I instancija) teismuose ir Regionų administraciniame teisme buvo gauta beveik 193 tūkst. bylų, išnagrinėta beveik 194 tūkst. bylų. Sprendimai ištaisant klaidas priimti 2442 atvejais, t.y. vos 1,2 proc. bylų. Be to, pagal procesinius įstatymus rašymo apsirikimai dažniausiai ištaisomi rašytine tvarka su galimybe, esant poreikiui, organizuoti teismo posėdį, todėl paprastai tai nesukuria reikšmingų papildomų išlaidų, - patikslino T.Kavaliauskas. - Siekiant užtikrinti teismo sprendimų kokybę, NTA kasmet organizuoja teisėjų ir jų komandų darbuotojų mokymus bei kvalifikacijos kėlimą. 2025 m. buvo organizuoti mokymai tema „Procesiniai sprendimai", 2026 m. numatomi mokymai tema „Teismų procesinių sprendimų kokybės standartai".

Taip pat institucija pateikė automatizuotu būdu sugeneruotus statistinius duomenis apie 2025 m. pirmosios instancijos teismuose priimtus procesinius sprendimus, susijusius su rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų taisymu.

Šiuos duomenis į Lietuvos teismų informacinę sistemą įveda, keičia, naikina ar atlieka kitus veiksmus - tik teisėjai ir teismų darbuotojai.