Kultūros vertybių registre yra per 600 dvarų sodybų, iš jų tik penktadalis saugomas valstybės. Dėl neįžvalgios kultūros politikos ir netinkamų įstatymų didelė dalis šio kultūros palikimo pasmerkta sugriūti ir išnykti iš kraštovaizdžio ir atminties.
Daugumos dvarų sodybų savininkai tvirtina neturintys pinigų atkurti paminklų taip, kaip reikalaujama, todėl nedaro nieko. Įspėjimai ir menkos baudos daugumos jų negąsdina.
Nusipirko ir apleido
Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio specialistai, patikrinę Kidulių dvaro sodybos (Šakių r.) būklę, nustatė, kad didžioji dalis šio XIX a. statybos pastatų būklė yra artima avarinei. Pastatai neprižiūrimi, savaime želiantys krūmai ir piktžolynai ardo pastato pamatus, pro kiaurus langus ir duris į pastatą gali patekti kas tik nori. Ardomos ir vagiamos autentiškos pastato plytos, stogų čerpės, niokojama vertinga vidaus įranga. Pastatų vidų naikina per kiaurus stogus patenkantis lietus ir sniegas.
Ypač prasta tvarto ir kalvio-račiaus namo pastatų būklė. Šių pastatų savininkas yra Gražvydas Mozūraitis. Prieš dvejus metus dvaro sodybos kompleksą įsigijęs jaunas verslininkas tikėjosi pastatuose greitai įrengti dirbtuves. Tačiau planus pakoregavo sunkmetis.
G.Mozūraitis “Respubliką” tikino pastatų neapleidęs, tik laukiąs, kol dvaro sodyba bus pripažinta saugoma valstybės ir jis galėsiąs pasinaudoti paveldo objektų atkūrimui skiriama valstybės parama. Tuo tarpu kultūros paveldo specialistai įsitikinę, kad vertingus pastatus reikia gelbėti, kol dar yra ką gelbėti.
Savininką jie įpareigojo per mėnesį užsandarinti pastatų durų ir langų angas, iškirsti prie pamatų vešinčius želdinius. Iki rugsėjo 1 d. G.Mozūraitis privalo likviduoti pastatų avarinę būklę, atlikti tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos ir statybos darbus.
“Jeigu savininkas neįvykdys reikalavimų, jo laukia bauda. Visas šias sąlygas jis žinojo įsigydamas sodybą, tad teisintis nėra kuo”, - sakė Marijampolės teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas.
Kidulių dvaro sodyba yra viena iš vertingiausių 33 dvarų sodybų, esančių Marijampolės apskrityje. Už jos būklę visiškai atsakingas savininkas, bet remontuoti pastatų jis taip pat negali bet kaip. Kultūros paveldo registre esančių pastatų fragmentų negalima keisti šiuolaikiškomis medžiagomis, naikinti, paprastinti jų konstrukcijų.
Dauguma paveldo savininkų guodžiasi, kad reikalavimas remontuojant išlaikyti autentiką, naudoti unikalias medžiagas kainuoja labai brangiai, o valstybė prie to neprisideda. Jų manymu, dėl to pastatai ir nyksta.
Įpareigojimus siunčia iš užjūrių
Ant išnykimo ribos yra atsidūrusi ir itin vertinga Pavilkijo (Mikytų, Nosiedo) dvaro sodyba, unikalus medinės architektūros ansamblis.
“Pavilkijo dvaro sodyba nyksta akyse, bet mes niekuo padėti negalime, nes ji yra privati nuosavybė, o jos savininkas gyvena toli nuo čia, Amerikoje. Vienas iš jo reikalavimų buvo iškeldinti sodyboje gyvenusius žmones iki praėjusių metų pabaigos. Tai mes įvykdėme, pats užkaliau sodybos duris, paskutiniam gyventojui išsikėlus. Sodybos paveldėtojas, dvarininko Damanskio vaikaitis, žino, kad jo sąlygos įvykdytos, bet dar nebuvo atvažiavęs, neturime ir žinių, ką jis rengiasi su sodyba daryti. Jam, kaip ir kitiems Lietuvoje esančių kultūros vertybių savininkams, reikia laikytis tų pačių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų”, - sakė “Respublikai” Lekėčių seniūnas Valdas Laukaitis.
O jeigu Amerikoje gyvenantis paveldėtojas šių įstatymų nesilaikys, užleistą, neprižiūrimą sodybą kas nors padegs ar kitaip sunaikins, kas tada gresia kitos šalies pilietybę turinčiam paveldėtojui?
Atsakymo į šį klausimą neturėjo nei Lekėčių seniūnas, nei kultūros paveldo specialistai. “Sena patirtis sako, kad pastatai gyvi tol, kol juose gyvena žmonės”, - neslėpė V.Laukaitis.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
