1 nuotr.Antradienį Prancūzijos tyrėjams nebuvo leista patekti į Eliziejaus rūmus ir atlikti patalpose kratą, vykdant tyrimą dėl šališko palankumo ir korupcijos.
Kovos su korupcija skyriaus pareigūnai tiria, kodėl ta pati bendrovė daugelį metų buvo pasirinkta rengti įtraukimo į Panteono mauzoliejų, kuriame palaidoti žymūs Prancūzijos žmonės, ceremonijas.
Anksčiau su šiuo reikalu susipažinęs šaltinis teigė, kad buvo įvykdytas reidas į rūmus, kurie dabar yra prezidento Emmanuelio Macrono namai.
Tačiau finansų prokuroras vėliau antradienį pareiškė, kad tyrėjams nebuvo leista patekti į rūmus. Jiems buvo pasakyta, kad Konstitucija garantuoja „Respublikos prezidentūrai priskirtų patalpų neliečiamybę“, sakoma finansų prokuroro Pascalio Prache pareiškime.
Prancūzijos prezidento kanceliarija pranešė, kad „tyrėjai šį rytą atvyko į Respublikos prezidentūrą“. Jiems buvo pasakyta, kad „Elizejaus rūmų darbuotojams priklausantys dokumentai, kurie nėra susiję su valstybės vadovo pareigomis ir todėl yra prieinami, paprašius bus jiems pateikti“.
Kratos vyko „įvairiose vietose“, įskaitant „rezidencijas“, pridūrė P. Prache, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
Jos atliekamos vykdant 2025 m. spalį pradėtą tyrimą dėl įtariamo šališko palankumo, korupcijos ir prekybos įtaka.
Prancūzijos laikraštis „Le Canard Enchaine“ pranešė apie reidą auštant ir teigė, kad jis buvo surengtas tyrėjams aiškinantis, kodėl „Shortcut Events“ daugiau nei du dešimtmečius, iki 2024 m., buvo pasirinkta surengti žymiausių Prancūzijos istorinių asmenybių, įskaitant Prancūzijos pasipriešinimo narius, įtraukimo į Panteono mauzoliejų ceremonijas.
Pasak laikraščio, kiekviena ceremonija kainavo „apie 2 milijonus eurų“.
Pastaroji ceremonija, kurią suorganizavo renginių bendrovė, pasak „Le Canard Enchaine“, buvo surengta 2024 m. ir skirta pagerbti Missaką Manouchianą, armėnų poetą be pilietybės, žuvusį kovoje su nacių okupacija Prancūzijoje per Antrąjį pasaulinį karą.
Prieš tai, 2021 m., prancūzų kilmės amerikietė šokėja, dainininkė, Pasipriešinimo narė ir žmogaus teisių aktyvistė Josephine Baker tapo pirmąja juodaode moterimi, pagerbta Panteone.
Paryžiaus Panteone palaidoti tokie Prancūzijos rašytojai ir intelektualai kaip Victoras Hugo, Émile‘is Zola, Voltaire‘as ir Jeanas Jacques‘as Rousseau.
