1 nuotr.Naujos atominės elektrinės, planuojamos kaip dalis Prancūzijos pastangų mažinti CO2 emisiją, greičiausiai pradės gaminti elektrą 2035–2037 metais, ketvirtadienį sakė vyriausybės jaunesnioji aplinkos ministrė.
Prezidentas Emmanuelis Macronas lapkritį paskelbė apie naują branduolinių reaktorių statybos vajų, sakydamas, kad nulinės emisijos technologija yra labai svarbi Europai siekiant sustabdyti visuotinį atšilimą, o Prancūzijai – sumažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir gamtinių dujų.
Pirmieji reaktoriai bus vadinamieji EPR2, naujos kartos Europos suslėgto vandens reaktorių versijos, kurias sukūrė valstybinė elektros bendrovė EDF, Senate įstatymų leidėjams sakė viceministrė Berangere Abba.
„Mes įsivaizduojame tvarkaraštį, pagal kurį paraiškos bus pateiktos maždaug 2023 metais, o veikla prasidės 2035–2037 metais“, – sakė B. Abba ir pridūrė, kad tikslus naujų reaktorių skaičius bus paskelbtas „netrukus“.
EDF pasisiūlė pastatyti šešis EPR2 reaktorius už maždaug 50 mlrd. eurų.
Prancūzija didžiąją dalį elektros energijos – 70 proc. – gauna iš 56 reaktorių, kurie veikia 18-oje šiuo metu veikiančių elektrinių.
Daugelis jų artėja prie numatytos 40 metų gyvavimo trukmės pabaigos, o EDF dabar stato savo pirmąjį EPR reaktorių Flamanvilyje, palei Lamanšo sąsiaurį Šiaurės vakarų Prancūzijoje.
Tačiau projektas, pradėtas įgyvendinti 2007 metais, daug kartų buvo atidėtas, o jo kaštai viršijo numatytuosius. Dabar tikimasi, kad jis kainuos 12,4 mlrd. eurų, palyginti su pradiniu 3,3 mlrd. eurų biudžetu.
Be to, Prancūzija yra priversta per ateinančias savaites iš naujo paleisti kai kurias anglimi kūrenamas elektrines – nors E. Macronas pažadėjo jas laipsniškai uždaryti iki šių metų pabaigos – nes keli reaktoriai yra išjungti dėl priežiūros ar techninių problemų.
Vyriausybė taip pat pareiškė, kad anglies jėgainei Kordemė mieste Vakarų Prancūzijoje bus leista veikti iki 2024 metų, kol Flamanvilio jėgainė bus įjungta į elektros tinklą.
