Įvedama karšto vandens tiekimo sistema tarp vartotojų sukėlė sumaištį ir sujudino valstybines institucijas, tačiau valdžiai, norinčiai tik gera, gali išeiti kaip visada - didesniais mokesčiais.
Tarp vartotojų ir šilumos tiekimo įmonių kilo ginčų, kai šį mėnesį vilniečiai gavo “Vilniaus energijos” ir “Litesko” įmonių pranešimus, kad staiga per porą savaičių iki liepos 1 dienos vartotojai privalantys pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Energetikos ministerija suskubo terminą pratęsti iki sausio 1-osios ir suvaldyti kilusį chaosą, tuo tarpu kad ir vėliau įgyvendintos naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ant gyventojų pečių gali užgriūti didesnėmis karšto vandens kainomis.
Siūlė sutartis
Vilniečiai iš “Vilniaus energijos” ir “Litesko” gavo pranešimus, kad iki šių metų liepos 1 dienos privalantys priimti sprendimą dėl karšto vandens apsirūpinimo būdo pasirinkimo. Tuo atveju, jei daugiabučių namų karštas vanduo neruošiamas individualiai, esantys du galimi apsirūpinimo karštu vandeniu būdai. Pirmasis būdas, kai karštą vandenį centralizuotai tiekia tarpininkas - karšto vandens tiekėjas, antrasis - kai geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti tiekia geriamojo vandens tiekėjas, o šilumos tiekėjas pašildo geriamąjį vandenį ir atsako tik už tiekiamą šilumą.
Teigiama, kad UAB “Vilniaus energija” pasiūlė buitiniams šilumos vartotojams daugiabučiuose namuose pasirašyti (jeigu nepasirašytos) šilumos pirkimo - pardavimo sutartis arba pakeisti galiojančių šių sutarčių nuostatas. Šilumos tiekėjas tampa karšto vandens tiekėju, jei vartotojai neapsisprendžia kitaip.
Nauja tvarka įtvirtinta dar praėjusiais metais pakeistose šilumos tiekimo taisyklėse, ir esą reikalinga tam, kad nesant karštam vandens tiekėjui, būtų suvaldyti piktnaudžiaujantys ir vandenį vagiantys vartotojai. Esą dėl vasarą nesąžiningų kaimynų suvartoto, bet nedeklaruoto vandens, kitiems kaimynams tekdavo mokėti didesnį mokestį už “gyvatuką”.
“Seimas siekė išspręsti “gyvatuko” problemą. Karšto vandens tiekimu užsiimsiančios įmonės privalės tikrinti skaitiklių parodymus, išrašyti teisingas sąskaitas, žiūrėti, ką rodo skaitikliai, ir tokiu būdu išspręsti “gyvatuko” problemą. Taigi gyventojai turėtų nemokėti už nesąžiningus ir vagiančius kaimynus,” - “Respublikai” sakė Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis, bet pabrėžė, kad naujos tvarkos gyventojas galės bet kada atsisakyti.
Anot jo, Vilniuje galiojant normaliai kainai, “gyvatukas” vidutiniškai turėtų kainuoti apie 38-40 litų. Gegužę gavus sąskaitas už šilumą pasipylė daug skundų, nes gyvatuko mokestis daugumai buvęs apie 70-80 ar net 120 litų.
“Taip atsitiko dėl to, kad kaimyno, kuris išvažiavo atostogauti ir nedeklaravo skaitiklių, sąnaudos buvo įskaičiuotos į žmogaus sąskaitą. Į ką kreiptis? Jei neturima karšto vandens tiekėjo ir jis nepasirinktas, tai kreiptis reikėtų nebent į santechniką ar namo prižiūrėtoją. Nėra tvarkos,” - problemą komentavo D.Janulionis.
Gresia didesnė kaina
Įdomu tai, kad naujos sistemos diegimas gali atnešti ne tik tvarką, bet ir didesnes karšto vandens kainas - naujai įdiegtų brangių apskaitos prietaisų ir jų priežiūros sąnaudos bus įskaičiuotos į galutinę kainą.
“Niekas nepasako, kiek nauja sistema kainuos. Kad viskas būtų iki galo įgyvendinta, paskutinę kiekvieno mėnesio dieną vieno namo visų skaitiklių rodmenys turės būti nurašyti. Tai reiškia, kad visi gyventojai turi būti namie vienu metu, sąžiningai užrašyti rodmenis ir kokiu nors būdu pristatyti karšto vandens tiekėjui, kad jis išrašytų sąskaitas. To niekada nebus, todėl tam reikalingas distancinis nuskaitymas,” - dienraščiui teigė “Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Distancinis skaitiklis, esantis bute, siunčia radijo signalą į duomenų surinktuvą, kuris signalą persiunčia į kompiuterį ir ten viskas suskaičiuojama. Anot pašnekovo, mažiau kaip 500 litų kainuojančių skaitiklių jis dar nematęs, o juos reikėtų diegti 200 tūkst. Vilniuje esančiuose butuose. Kiek dėl įdiegtų naujų skaitiklių ir jų administravimo kaštų padidėtų karšto vandens kaina, kol kas neaišku.
Kaip teigiama Valstybinės vartotojų teisių ir apsaugos tarnybos pranešime, abejonių kelianti UAB “Vilniaus energija” vartotojams pateikiama informacija, kad antrasis karšto vandens aprūpinimo būdas yra pigesnis už pirmąjį, nes dar nėra apskaičiuota, kiek minėtu atveju kainuotų karštas vanduo įskaičiavus visas kainos dedamąsias dalis (ne tik geriamąjį vandenį ir šilumą jam pašildyti).
“Esminis klausimas - karštas vanduo. Iki šiol jis bėgo iš čiaupo ir ateityje bėgs. Klausimas tik tas, kiek už jį reikės mokėti. Būdas, kai vanduo yra perkamas iš vandens tiekėjo, šiluma - iš šilumos, realiai yra pigiausias, nes tuomet mažiausiai sąnaudų. Jo organizacinė pusė paprasčiausia. Bet yra brukama nuomonė, kad turi būti karšto vandens tiekėjas,” - dienraščiui komentavo R.Germanas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
