Su klaipėdiečiais nesutariančio Klaipėdos rajono sąjungininku tapo Kretinga, kurios politikai taip pat nusprendė rinkliavą už atliekas iš gyventojų rinkti ne pagal būsto plotą, o pagal jame gyvenančių žmonių skaičių.
Uostamiesčio savivaldybę vis glaudesniu ratu supa “priešai”. Kretingos rajono savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą metodikos. Politikai pritarė, kad mokestis būtų renkamas pagal būste gyvenančių žmonių skaičių, o ne pagal jo plotą.
“Nors skaičiuojant pagal plotą viskas būtų daug lengviau, mes pasirinkome metodiką, kuri yra socialiai teisingesnė. Žmones sunku įtikinti, kad šiukšlina ne jie, o kvadratiniai metrai”, - sakė “Respublikai” Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.
Rajono vadovas neslėpė, kad būtent gyventojų nuomonė ir turėjo lemiamą įtaką politikų apsisprendimui. Rinkliavą pagal plotą mokės tik juridiniai asmenys.
Kretingiškiai kol kas neapsisprendė tik dėl mokesčio dydžio. Pasak J.Mažeikos, tai turėtų būti padaryta dar iki šio mėnesio pabaigos.
Bendrovė “Kretingos komunalininkas” aptarnauja apie 46 tūkstančius gyventojų. Daugiabutyje gyvenantis žmogus už šiukšlių išvežimą šiuo metu moka 4,14 lito. Individualių namų savininkams 240 litrų talpos konteinerio išvežimas kainuoja 5,70 lito.
Paklaustas, ar pasirinkę priešingą metodą nei Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri yra pagrindinė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) akcininkė, nebijo sulaukti pastarosios priekaištų, J.Mažeika patikino, kad abiejų savivaldybių negalima lyginti.
“Kretingai daug lengviau suskaičiuoti žmones nei Klaipėdai. Tuo labiau kad vasaros sezono metu uostamiestyje gyventojų gerokai padaugėja”, - teigė Kretingos rajono meras.
Rytoj J.Mažeika susitiks su KRATC vadovais ir tarsis dėl rinkliavos kainų.
“Respublika” rašė apie tarp uostamiesčio ir Klaipėdos rajono savivaldybių vykstantį nepaskelbtą šiukšlių karą. Trintis tarp kaimynų prasidėjo, kai Klaipėdos rajono politikai nusprendė priešingai nei jų kolegos klaipėdiečiai - rinkliavą už atliekas ir jų tvarkymą rinkti ne pagal būsto plotą, o pagal jame gyvenančių žmonių skaičių. Negana to, rajono taryba patvirtino gerokai mažesnius įkainius už atliekų tvarkymą.
Tai sužinojusi, Klaipėdos miesto savivaldybė nesutiko, jog KRATC pasirašytų koncesijos sutartį su rajono savivaldybe ir taip perimtų visą atliekų administravimą.
Pasak Klaipėdos miesto tarybos sekretoriaus Vidmanto Plečkaičio, pasirašęs sutartį dabartinėmis sąlygomis, KRATC patirtų didžiulius, net iki 2 milijonų litų siekiančius nuostolius. Už juos bei įsipareigojimų atliekų vežėjams nevykdymą būtų atsakingi klaipėdiečiai.
Uostamiesčio pozicija labai aiški - KRATC neprivalo pasirašyti koncesijos sutarties su Klaipėdos rajonu. Kad taip atsitiktų, pastarojo valdžiai siūloma įvesti realias rinkliavos kainas arba prisiimti atsakomybę už galimus sutarčių nevykdymus su atliekų vežėjais. Arba apskritai atsisakyti KRATC paslaugų.
Nors uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius kaip įmanydamas švelnina klaipėdiečių poziciją teigdamas, jog Klaipėda jokiu būdu nedaro spaudimo rajonui, kad šis keistų savo sprendimus, Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai neslepia, kad jų rankos surištos. Tačiau tikina, kad rinkliavos pagal žmonių skaičių ir patvirtintų jos įkainių atsisakyti nežada.
Parengta pagal dienraštį "Respublika".
