respublika.lt

Skulptūrai „Mokslo jaunimas“ pozavęs menininkas: Skauda širdį dėl kūrėjų

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2019 lapkričio 12 12:55:14, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 11 nuotr.
Flickr.com nuotr.

Jau praėjo 3 metai, kaip ant seniausio Vilniaus tilto per Nerį - Žaliojo tilto - nestovi sovietų laikais kurtos skulptūros. Išstovėjusios daugiau kaip 60 metų, nukeltos jos buvo miesto savivaldybės sprendimu, sugalvojus priežastį - netinkamos būklės. Prie likusio pliko tilto dabar bandoma derinti laikinus meninius projektus, nepaliekant nė užuominos apie daugiau kaip pusę amžiaus čia stovėjusius menininkų kūrinius.

 

Iki šiol Kultūros vertybių registre Žaliasis tiltas, kaip valstybės saugomas paveldo objektas, įrašytas kartu su skulptūromis. Liko nurodytos visos keturios skulptūrų grupės: „Žemės ūkis“ (autoriai Bernardas Bučas ir Petras Vaivada), „Pramonė ir statyba“ (autoriai Napoleonas Petrulis ir Bronius Vyšniauskas), „Taikos sargyboje“ (autorius Bronius Pundzius), „Mokslo jaunimas“ (autoriai Juozas Mikėnas ir Juozas Kėdainis). Nė vieno iš skulptūras kūrusių menininkų jau nėra gyvo, tačiau „Vakaro žinioms“ pavyko susisiekti su vienu iš skulptūroms pozavusių žmonių.

Daugiau kaip 60 m. ant tilto stovėjo jaunų studentų skulptūra, sukurta pagal tuomet taip pat studijuojančio tekstilininko Andriaus Valiaus ir jaunos keramikės Elenos Tulevičiūtės-Venckevičienės sudėjimą. Jie pozavo kuriant grupę „Mokslo jaunimas“. Išskirtinės išvaizdos mergina dirbdavo su J.Mikėnu, o A.Valius su J.Kėdainiu.

Apie kitas skulptūras nežinojo

A.Valius, gimęs mokytojų šeimoje, dailininkas, pedagogas, dėstęs per 60 metų. Iki šiol jis sako puikiai prisimenantis, kaip teko pozuoti Žaliojo tilto skulptūroms, nors už tai vėliau sulaukė priekaištų. „Tuomet studijavau Kauno dailės institute. Ten dėstė profesoriai J.Kėdainis ir J.Mikėnas. Vieną kartą, per pertrauką, priėjęs profesorius J.Kėdainis pasiūlė užeiti į dirbtuves, kur buvo lipdomos šios skulptūros. Paprašė, kad šiek tiek pastovėčiau pozuojant. Taip ir prasidėjo... Kaip gi aš, būdamas studenčioku, atvykęs iš provincijos, galėjau nesutikti, kviečiamas profesoriaus?“ - prisimena A.Valius. Ir priduria: „Nors dabar daug kas dėl to man priekaištauja. Neva sovietmečiu aš pozavau, rodžiausi... Bet tokių minčių nė nebuvo. Iki šiol sulaukiu pastabų, esą tarnavau sovietmečiui. Žinoma, tik ne iš tų, kurie supranta situaciją.“

„Pozuodamas, vaizdavau jaunuolį, ne komjaunuolį. Net nežinojau, kad dar bus kitos skulptūros. Ir nebuvo minties apie kokią nors garbę ar šlovę. Tik žinojau, kad stovėsime su E.Tulevičiūte-Venckevičiene greta vienas kito. Tačiau niekada nemačiau jos pozuojančios. Jeigu pozuodavau aš, jos nebūdavo, jei pozuodavo ji, nebūdavo manęs. Tai truko apie mėnesį ar du. Manau, jeigu nebūtų buvę grupės skulptūrų, kur rankose laikomi automatai, iki šiol visos jos stovėtų ant tilto“, - sako A.Valius.

Tiesa, skulptūrų veidai ne itin primena žmones, kurie joms pozavo. A.Valius sako manantis, kad skulptoriams svarbiausia buvo atkartoti kūno proporcijas ir perteikti judesį. Jaunas A.Valius buvo sportuojantis vaikinas, žaidė krepšinį. Greičiausiai, kaip pats mano, todėl ir tiko pozavimui. A.Valius neslepia, kad patirtis jam buvo įdomi, nors už pozavimą negavo jokio atlygio. Tiesa, iš neturtingos šeimos kilęs jaunuolis sulaukdavo profesorių rūpesčio. „Jau vėliau būdavo, kad profesorius J.Kėdainis atnešdavo man kaimiškos duonos kepalą, kurio viduje - kryželis, o kartais ir porą kilogramų lašinių. Tai ko man betrūko? Mano tėvai buvo mokytojai, brolis taip pat studijavo. Vos vos vertėmės. Vėliau, kai jau studijavau Vilniuje, sutikęs mane besiilsintį prie Dailės instituto, profesorius J.Mikėnas paklausdavo, ar esu pavalgęs. Supratęs, kad ne, ištraukdavo kokį „červonsą“. Ne kartą ir profesorius B.Pundzius padėdavo. Tik liepdavo nepragerti ir neprarūkyti pinigų. Esu jiems už tai dėkingas“, - su šypsena dabar atsimena A.Valius.

Iki šiol širdį skauda


Paklaustas, ar neskaudu būdavo girdėti, kaip viešai skulptūros buvo vadinamos „balvonais“, A.Valius sako, kad labiausiai jam širdį skauda dėl skulptūrų autorių. „Man skauda už J.Kėdainį, už J.Mikėną - už profesorius skaudu. Tai nebuvo kokie eiliniai mėgėjai. J.Mikėnas juk yra skulptūros pradininkas. Grįžęs iš Paryžiaus, jis į Lietuvą atvežė skulptūros atgimimą. Kiek žinau, profesorius J.Kėdainis nebuvo nei komjaunuolis, nei partinis. O dabar kai rašoma, kalbama tik apie skulptūras. Jų nemini niekas“, - sako A.Valius ir prisipažįsta neturintis nė savo nuotraukos prie Žaliojo tilto, kur tiek metų stovėjo jo atvaizdas. „Kartą būdamas studijoje pagalvojau: kaip taip susiklostė, kad skulptūros nebėra, o aš dar esu. Kur nors buvusiam Leningrade ar tame pačiame Paryžiuje stovi Napoleono laikų skulptūros. Jos stovi ir stovės, o Napoleono jau seniai nebėra.“

Iki šiol išaiškinta tik dar vienai skulptūrų grupei pozavę žmonės. „Žemės ūkio“ skulptūroms pozavo autoriaus P.Vaivados dukterėčia Aspazija Vaivadaitė-Surgailienė, tuomet studijavusi grafiką, o skulptoriui B.Bučui - Kauno politechnikos instituto studentas Algimantas Naujokaitis, studijavęs inžineriją. Kas pozavo kitoms dviem skulptūrų grupėms, kol kas nėra žinoma.

Skulptorės Dalios MATULAITĖS komentaras:


Verta prisiminti, kad sovietmečiu Lietuva buvo užtvindyta rusiško meno. O Žaliojo tilto skulptūros buvo pirmas kartas, kai lietuvių skulptoriai perėmė užsakymą. Tos skulptūros buvo kuriamos su savo dramomis. Netrūko dramos ir autorių gyvenimuose. Dirbti Kaliningrade J.Mikėnas su J.Kėdainiu buvo priversti. J.Kėdainis buvo pasislėpęs nuo rusų armijos, todėl rusams grįžus, jam grėsė Sibiras. Gelbėdamas jį, kaip labai talentingą žmogų, J.Mikėnas pasikvietė jį į pagalbą, kuriant Kaliningrado monumentą. Vėliau jie jau įgavo balsą. J.Mikėno nepavyko stumdyti taip, kaip buvo norėta.

J.Mikėno dėka į Vilniaus dailės institutą buvo sugrąžinti vaizduojamieji menai. Jeigu ne J.Mikėnas, mes neturėtume tokios aukštosios meno mokyklos, kokią kokybę ji buvo pasiekusi.

Įdomu, kad skulptūros buvo nuimtos dėl sovietinio atspalvio, nors joms pozavo išskirtinės, svarbios ir labai reikšmingos asmenybės. Tai rezultatas, kai politikai, kurie kur nors įmerkę uodegas skuba išsiplauti. Jiems reikia būti labai svarbiems, politiškai akcentuotiems. Manau, jie nuolat aktyvina tam tikras temas, nuolat jas iškelia.

Šiandien matau menotyrininkų kartą, kurie trina meną iš atminties. Karta, kuri labai agresyvi. Vos paskelbus kokį konkursą, tuojau pat pasirašo 80 menotyrininkų, kad paminklo nereikia. Nieko nereikia. Užtenka suteikti pavadinimą kokiam tiltui ar gatvei. O paminklams - skelbti moratoriumą. Panašių užuominų pasigirdo iš prezidentūros. Kur tai veda... Matome, kokios paramos teikiamos trumpalaikiam, net ir labai įspūdingam, menui. Kad ir to paties tilto. Apie skulptūros meną ten kalbėti jau nebegalime. Nebėra žodžių...

Žinote, kai skelbiamas koks konkursas paminklui, norintys konkurse dalyvauti menininkai įprastai turi pasirūpinti įvairia biurokratija - deklaruoti, ar jie moka mokesčius, nebankrutuoja, ar nėra teisti. Pavyzdžiui, konkurse dėl Lukiškių aikštės - ar nebendradarbiavo su KGB. Dabar jau reikia nurodyti, ar neprekiauji vaikais ir ar nedalyvauji teroristinėse veiklose. Tai yra toks menininkų pažeminimas. Nesuvokiama.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s