respublika.lt

Seimūnų išeitinių norėtų kiekvienas

(0)
Publikuota: 2016 birželio 25 08:00:04, Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Seimūnų išeitinių norėtų kiekvienas. Arūno Bernacko koliažas

Seime leidžiama oficialiai, nebaudžiamai, be STT persekiojimo paimti ir 10 tūkst. eurų, ir 20 tūkst. eurų, ir dar daugiau. Tokios sumos nevadinamos kyšiais. Tokios išeitinės priklauso parlamentarams, nebeišrenkamiems kitą kadenciją į Seimą. Net vos metus patrynus Seimo nario kėdę priklauso daugiau nei 5 tūkst. eurų. Parlamento socialinis modelis liko senas, naujas socialinis modelis priimtas tik mokesčių mokėtojams, kurie po kruopelę į biudžetą suneša milžiniškas išeitines seimūnams.

 

Nors prieš rinkimus visi politikai gieda kaip lakštingalos ir žada būti patys geriausi parlamentarai, nepatekimas į Seimą po dabartinės kadencijos ne kiekvienam gali būti praradimas. Kai kuriems Seimo nariams tai gali būti net itin pelninga rinkimų baigtis. Pasirodo, tam, kad Seimo nariai galėtų ramiai įsitvirtinti darbo rinkoje, jie, net ir negavę rinkėjų pasitikėjimo dar vienai kadencijai, valstybės yra pamaloninami išeitinėmis išmokomis.

Remiantis Konstitucijoje numatyta tvarka, Seimo nariui tenkanti išeitinė priklauso nuo jo vidutinio atlyginimo ir siekia tiek atlyginimų, kiek metų nenutrūkstamai trunka jo darbas Seime. Tačiau suma turi būti ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių atlyginimų dydžio išmoka. Kitaip tariant, paprasčiausias Seimo narys, neišrinktas kitai kadencijai ir atidirbęs net nebūtinai visą ketverių metų kadenciją, gali tikėtis gauti 5063,4 euro išmoką neatskaičius mokesčių. Kiekvienas Seimo narys, išbuvęs visą kadenciją, džiaugiasi 10 126,8 euro išmoka ir gali sėkmingai ieškoti kito darbo.

Tokios menkos išmokos mokamos tik patiems vos pirmą kadenciją dirbantiems neapsiplunksnavusiems parlamentarams. O ilgiau Seimo nario kėdę trinantiems ir net kokias svarbesnes pareigas einantiems politikams priklauso gerokai solidesnės išmokos. Reikia prisiminti, kad Seimo nario atlyginimas didėja priklausomai nuo ištarnautų parlamente metų. Tad, pavyzdžiui, jei rinkimai nepasisektų dabartinei Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, kurios pareiginis atlyginimas siekia 3366,90 euro neatskaičius mokesčių, tikėtina, kad jai būtų išmokėta solidi daugiau kaip 26 tūkst. eurų siekianti suma neatskaičius mokesčių, mat ji Seime jau dirba daugiau kaip 10 metų.

Kiti ilgamečiai Seimo nariai taip pat galėtų džiaugtis nemenkomis išmokomis. Štai nuo 1992 metų Seime dirbantis ir dabar opozicijos lyderio pareigas einantis Andrius Kubilius, priskaičiavus jo tarnybos laiką Seime ir einamas komiteto pirmininko pareigas, gali tikėtis, kad jam bus priskaičiuota daugiau kaip 22 tūkst. eurų išeitinė išmoka neatskaičius mokesčių. Panaši suma iš valstybės biudžeto turėtų būti išskaičiuota ir dar vienam Seimo senbuviui - Gediminui Kirkilui, kuris dabar eina dar ir Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas.

Ir čia tik keli pavyzdžiai. Iš viso Seimo kanceliarija šiemet Seimo narių išeitinėms išmokoms, reikalingoms išmokėti po 2016 m. spalio rinkimų, planuoja skirti 1 mln. 338,1 tūkst. eurų. Iš jų kiek daugiau nei milijonas bus skirtas darbo užmokesčiui, o socialiniam draudimui - tik kiek daugiau nei 316 tūkst. eurų.

Be to, pasipelnyti iš nepavykusių rinkimų galės ir neperrinktų Seimo narių padėjėjai. Kurių, beje, pagal Seimo statutą kiekvienas parlamentaras gali turėti net 3. Kiekvienam jų priklausys po vieną mėnesinio vidutinio užmokesčio išmoką, kuri gali siekti 2350-2550 eurų neatskaičius mokesčių.

Pasidomėjome, ar Seime yra buvę atvejų, kad parlamentarai atsisakytų tokių išeitinių. Tačiau, Seimo kanceliarijos atstovo Artūro Zeleniako teigimu, 2008 m. ir 2012 m. Seimo kadencijose atvejų, kad Seimo narys atsisakytų jam priklausančios išeitinės išmokos, nebuvo. Beje, „Vakaro žinios“ primena, kad Seimo istorijoje toks atvejis visgi yra buvęs. Išeitinės kompensacijos iki šiol kol kas atsisakęs tik vienas buvęs Seimo narys - amžiną atilsį teisininkas Kęstutis Čilinskas. „Vakaro žinios“ teiravosi dabartinių parlamentarų, ar šie jau yra apskaičiavę, kokią išeitinę galėtų gauti, o gal net jau žino, kur pinigus išleis.


Alfonsas VAIŠVILA, teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius:

- Artėjant Seimo kadencijos pabaigai, kanceliarija jau skaičiuoja, kad neperrinktų Seimo narių išeitinėms teks skirti daugiau nei milijoną eurų. Ar logiška tokias sumas mokėti jau nedirbantiems Seimo nariams, kurių rinkėjai neišrinko, taigi neparodė pasitikėjimo jais?

- Tai kažkoks ypatingas atvejis. Juk kompensacijos mokamos už neišnaudotas atostogas arba atleistiems darbuotojams už ilgą išdirbtą stažą. Deja, pas mus tokia situacija, kad Seimui ne tik išeitines išmokas, bet ir atlyginimus bei kitas išmokas niekas kitas nenustato, tai padaro jie patys. Visame pasaulyje daug kur yra nustatomi atlyginimų tarifai visiems pareigūnams, o pas mus parlamentarai patys sau nustato atlyginimus. O kai esi pats teisėjas savo byloje, tai teisingumo ir logikos įžvelgti gali būti sunku.

- Tačiau Seimo nariai, kaip ir pagal terminuotą sutartį dirbantys darbuotojai, tiksliai žino, kada jie nustos eiti pareigas. Pagal terminuotą darbo sutartį dirbantiems darbuotojams neišmokamos jokios kompensacijos.

- Taip, Seimo nariai iš anksto žino, kad jie po ketverių metų bus atleisti, ir turi būti iš anksto susitaikę, kad jų darbas yra laikinas arba terminuotas. Pašalpų mokėjimas tiems asmenims, kurie tikrai žino, kad po ketverių metų bus atleisti, yra keistas. Galbūt būtų galima galvoti apie kokią vienkartinę labai nedidelę išeitinę, bet ne apie dešimtis tūkstančių eurų. Kai kam tokių išmokų gali užtekti ir ištisus metus nebereikės ieškotis darbo.

- Parlamentarai dažnai argumentuoja, esą po darbo Seime sunku prisitaikyti darbo rinkoje. Nors į Seimą politikai kandidatuoja savo noru. Bet argi geram specialistui gali būti taip sunku surasti darbą?

- Juk apie tą darbą jie galėtų galvoti iš anksto, nes žino, kad po ketverių metų jų darbo sutartis bus nutraukta. Žmogus, prisiimdamas tam tikras teises, žino, kokias jis vykdys pareigas ir kokios bus pasekmės. Jis turi iš anksto planuoti, kaip jis elgsis ar ką dirbs, kai baigs vykdyti savo pareigas. Tokia turėtų būti logika. Žinoma, kai pas mus daug ką valdo nauda, o ne logika, turime štai tokią iškreiptą situaciją. Tačiau negalima taip palikti patiems spręsti savo likimą, kai darbas yra ne asmeninis, o valstybinis ir dar ypatingos svarbos.

- Žinoma, retas iš savęs gali sugebėti atimti geresnį atlyginimą ar sotesnį kąsnį. Tačiau ar negalima situacijos išspręsti kitaip?

- Kai kiekvienas pradeda dirbti sau, tuomet nėra valstybės. Piliečių išrinktas Seimas turėtų dirbti pagal pasitikėjimą, tačiau dabar praktika tokia, kad viskas sprendžiama pagal savo interesus ir siekiant asmeninės naudos. Dažnai visuomenė budinama ir raginama rinkti patriotiškus ir sąžiningus žmones. Galime išrinkti pačius geriausius žmones, bet jei nebus kontrolės, nieko neturėsime. Visa problema yra ne rinkimai, o kas vyksta po rinkimų. Jei nėra kontrolės, Tauta negali nustatyti net parlamentarų atlyginimų, tai kas norės skriausti save? Manymas, kad išrinkę gerus žmones turėsime gerą valdžią, yra klaidingas. Niekuomet Seimas nebus geras, jei jis po rinkimų nebus kontroliuojamas.

Dabar Seimas gauna tiek išmokų, priedų ir sumų įvairioms išlaidoms, bet paskui neįmanoma sužinoti, kur jie buvo padėti. Juk tai valstybės pinigai ir nė vieno euro negalima išleisti už jį neatsiskaičius. Bet kurioje valstybės įstaigoje vyksta tokios ataskaitos, išskyrus Seimą.

- Dėl to, kad nėra atsiskaitoma, didelė rinkėjų dalis gal net nežino, kiek iš viso priedų prie atlyginimų gali gauti Seimo narys, kaip, ko gero, nežino ir apie išeitines, mokamas tiems, kurių rinkimuose neperrinko?

- Tikrai taip ir yra. Seimo nariai tampa išskirtine kasta, nors esame teisinė valstybė, ne visi įstatymai visiems vienodi. Vieni privilegijuoti, kiti - ne. Argi čia lygybė? Viskas taip sujaukta, kad žmonės sutrikę, jie nebedalyvauja valstybės valdyme, nes nepajėgia. Piliečiai tarsi ir turi teisę dalyvauti šalies valdyme, bet tam nuolat užkertamas kelias. Politikai nebeatstovauja rinkėjų interesams. Partijos tik eidamos į rinkimus aukščiau visko kelia valstybės interesus, tačiau po rinkimų grupiniai partiniai interesai visuomet tampa svarbiausi. Dabartiniai skandalai rodo, kad vyksta kovos dėl oligarchinių interesų, kuriems atstovauja partijos. Būtent tos oligarchinės grupės ir yra tikrasis Lietuvos šeimininkas. Nes jei nesi oligarchas, tavo interesai jau niekam nerūpi, tau galima ir neatstovauti. Juk neturi kuo pirkti. O laisvojoje rinkoje viskas yra perkama.

- Seimo nario kėdė jau tampa vis geidžiamesne darbo vieta. Įvairios išmokos ir privilegijos, reikia pripažinti, vilioja. Ar sumažinus papildomų finansinių injekcijų gal sumažėtų į Seimą einančiųjų tik tam, kad pasipelnytų?

- Be jokios abejonės. Būtų labai teisingas požiūris, kuris sumažintų veržimąsi į Seimo narius vien dėl asmeninės naudos. Dabartinės privilegijos yra didelė pagunda net ir tiems žmonėms, kurie atėjo turėdami gerų idėjų. Už didelius pinigus lengviau užmiršti savo patriotines idėjas. Galbūt kaip tik ateitų daugiau patriotiškai nusiteikusių žmonių. Juolab kad pinigai sukuria saugesnį gyvenimą ir užtikrina vietą visuomenėje.

Juk dabar Seimo nariai gauna atlyginimą net neidami į posėdžius. Daug šalies gyventojų norėtų turėti tokių privilegijų. Taip sukuriama nesveika atmosfera. Todėl jaunimas, matydamas tokį beviltiškumą ir tokią atskirtį, emigruoja. Net ne todėl, kad situacija būtų labai prasta, bet dėl jaučiamos atmosferos šalyje. Juk valdžia yra tiesiog atsiskyrusi nuo ją išrinkusių rinkėjų. Mes dažnai kritikuojame sovietinius metodus, tačiau pažiūrėję pro langą galime matyti, kad jie šiandien plačiai taikomi Lietuvoje.


Algimantas SALAMAKINAS, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Seimo narys nuo 1992 m.:

Preliminari išeitinė kompensacija - 22 088,40 Eur*

Neskaičiavau, tikrai nežinau. Turbūt pagal vidurkį gal ir kokie 10 ar 12 tūkst. eurų išeitų atskaičius mokesčius. Kol kas dar apie tai negalvojau, nes sesija eina į pabaigą ir daug darbo.

Aš jau ne pirmą kadenciją Seime, stebiu, kaip sekasi kolegoms, išbuvusiems vieną ar dvi kadencijas, o po jų liekantiems gatvėje. Tokių atvejų labai daug. Pas mus yra tokia tendencija, kad jei tu sąžiningai dirbi Seime, keli svarbias problemas, kažkaip verslas tavęs šalinasi, valstybės tarnyboje irgi sudėtinga įsidarbinti. Tad žmogui tikrai yra sunku. O darbą reikia kažkaip susirasti. Ši parama tarsi palengvina, be to, ji mokama ir kitur - privačiame versle. Čia juk irgi yra sutartis su rinkėjais, jie tave atleido ir tu nebedirbi. Man truputį keista, kai iš Seimo nario visuomet norima padaryti kokį idiotą. Jeigu jau Seimo narys, tai tegul jis atidirba, o jei nepavyko rinkimuose, tegul kankinasi. Senose demokratinėse valstybėse politikai saugomi ir tam netgi numatytos biudžetinės lėšos. O pas mus būtinai norima naujų politikų, neva jie ateis ir padarys stebuklą.


Vydas GEDVILAS, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Seimo narys nuo 2004 m.:

Preliminari išeitinė kompensacija - 23 615,28 Eur*

Normalu, kad dabartiniams Seimo nariams, jei jie nebus išrinkti, reikės ieškoti darbo. Turbūt tam reikės laiko. Daugelis tikisi, kad jie bus išrinkti, tačiau reikia pagalvoti ir apie tai, kad gali būti neišrinktas, tad ką galėtum toliau daryti? Kai kuriems gali prireikti metų ar poros metų, kol suras darbą. O iš kažko gyventi vis tiek reikia. Politikus ne visi skuba priimti. Be to, prarandi ir kvalifikaciją. O norint sugrįžti reikia nemažai laiko. Štai aš kažkada treniravau komandas, ir visai neblogai sekėsi, reikia vėl pradėti nuo trenerio asistento ir vėl iš naujo daryti karjerą.

Manau, kad jei darbo vieta, iš kurios išeini dirbti į Seimą, būtų tau užtikrinta ir tuomet, kai baigiasi kadencija, nereikėtų ir tų išeitinių. Bet taip nėra. Aš palikau Sporto universiteto prorektoriaus pareigas. Tai juk ten dabar yra kitas prorektorius, niekas jo neatleis ir manęs nepriims. Reikės ieškoti kito darbo ir reikės iš kažko gyventi. Seimo nario atlyginimas nėra toks, kad galėtum labai daug susitaupyti ir galėtum iš santaupų gyventi.


Jolita VAICKIENĖ, Seimo narė nuo 2012 m.:

Preliminari išeitinė kompensacija - 10 126,8 Eur*

Tiek pareigūnams, tiek valstybės tarnautojams yra numatyta, kad išeinant iš darbo priklauso atitinkama išmoka. Gal būsiu nepopuliari ir sakysiu, kad jos reikia. Tik kyla klausimas - kokio dydžio? Galbūt nereikia keturių ar šešių mėnesių atlyginimo sumos. Taip, aš suprantu, kad gal kai kuriems Seimo nariams išėjus yra sunku orientuotis darbo aplinkoje, tad mėnuo būtų toks adaptacinis, o paskui yra Darbo birža, kaip ir visiems. Manau, tai būtų kompromisinis variantas. Jei žmogus yra geras specialistas, jis tikrai suras darbą.

Kiek aš žinau, priklauso 4 ar net 6 atlyginimai, priklausomai nuo išdirbtų metų. Žinau, kiti sakytų, kad žmogui pagal darbo santykius taip pat priklauso išeitinė nuo išdirbtų metų, bet aš dar diskutuočiau, kodėl išeitinė didėja nuo išdirbtų kadencijų skaičiaus. Manyčiau, kad būtų logiška, jei Seimo nariams būtų taikoma identiška tvarka, kokia numatyta Darbo kodekse. Jei keičiame Darbo kodekse, tuomet taip pat turi būti ir pareigūnams bei tarnautojams. Ir neturi būti jokių privilegijų, apie tai nereikia net diskutuoti.


Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narė nuo 2015 m. balandžio:

Preliminari išeitinė kompensacija - 5063,40 Eur*

Kol kas dar nesidomėjau šia tema. Manau, kad penki tūkstančiai eurų yra didelė suma, tačiau, kaip suprantu, ji skaičiuojama visiems pagal bendrą principą - pagal mėnesinį atlyginimą ir priklausomai nuo to, kiek metų buvo dirbta Seimo nariu. Žinoma, dėl šios sistemos teisingumo komentuoti sunku, ji yra tokia, kokia yra. Manau, kad patys rinkėjai nusprendžia, kas yra vertas būti perrinktas keturias kadencijas, yra juk ir tokių Seimo narių. Ar gerai, kad kai kurie Seimo nariai, dirbę kelias kadencijas Parlamente, gaus dideles išeitines? Tiesiog tokia yra tvarka. Nesiimčiau jos nei kritikuoti, nei girti. Manau, kad tvarka yra labai paprasta ir suprantama: Seimo narių darbdaviai ir yra visuomenė, rinkėjai, kurie tikrai turi visas teises ir galimybes atleisti iš darbo tuos Seimo narius, kurie nevykdo savo pareigų arba vykdo netinkamai.

* Preliminarios sumos pateikiamos pagal pareiginių algų dydžius, priskaičiuojant pagal ištarnautus metus priklausančius priedus neatskaičius mokesčių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s