1 nuotr.Žemės ūkio paskirties žemės kainų pasiutpolkę sunkmetis sustabdė ir parodė, kas atėjo žemės dirbti, o kas - tik pasipelnyti. Pirmieji naujųjų žemvaldžių veiklos daigai - dirvonuojantys laukai, skurstantys pasėliai, nusivylę žemės nuomotojai ir nežinia dėl ateities.
Ūkininkai įsitikinę, kad dar vienas išbandymas Lietuvos laukia 2011 metais, kai baigsis iš Europos Sąjungos (ES) išsiderėtas pereinamasis laikotarpis, kurio metu Lietuva galėjo riboti žemės pardavimą užsieniečiams. Jeigu nebus sudėti atsparūs saugikliai, žemės ūkio laukia naujas sukrėtimas.
Gardus kąsnis perėjūnams
Ne vienas šyptelės: o kokie saugikiai buvo sudėti Lietuvai stojant į ES? 2002 metais žemdirbiai atkakliai spaudė šalies Vyriausybę, kad ši siektų pereinamojo laikotarpio, ir Europos Komisija sutiko su Lietuvos prašymu septynerius metus atidėti žemės pardavimą ne mūsų šalies piliečiams. Ši taisyklė nebuvo taikoma užsieniečiams, kurie galėjo įrodyti ne mažiau kaip trejus metus gyvenantys ir ūkininkaujantys Lietuvoje. Bet žemę pirko visi, steigė bendroves, kūrė šeimas kaip priedangą, pirko žemę per tarpininkus. Kai kurių užsieniečių supirkta žemė už skolas jau perėjo į kelintas rankas. Buvusių žemvaldžių pavardes ir jų įsteigtas bendroves, reikalingas paramai gauti, vietiniai žemdirbiai jau baigia pamiršti. Tik ne tie, kurie buvo apgauti ir nustumti nuo žemės.
Šakių r., Voverių k., žemdirbiai dar prisimena prieš dvejus metus jų kaime bendrovę “Babrungo slėnis” įsteigusį norvegą Dagą Sorbą. Senoje fermoje užsienietis ketino steigti gyvulininkystės ūkį, prisinuomojo žemių, pradėjo tvarkyti apleistus pastatus. Į Voverius norvegas ūkininkauti atėjo iš to paties Šakių r., Paluobių kaimo. Čia jis vadovavo grupės norvegų nusipirktai Paluobių žemės ūkio bendrovei. Kokios buvo tikrosios kraštiečių išsiskyrimo su D.Sorbu priežastys, niekas negali pasakyti, bet norvegas iš Paluobių išsinešė ne itin gerą vardą. Atokiose Voveriuose jis pradėjo nuo plačių užmojų bei pažadų, kuriais netruko susigundyti žemės nuomotojai ir gerai mokamo darbo troškę kaimiečiai.
D.Sorbas Voveriuose ūkininkavo vos metus ir išnyko iš čia neatsisveikinęs. Nesumokėto uždarbio buvę darbininkai ir žemės nuomotojai prie norvego fermų lūkuriavo beveik mėnesį. Ar skolas darbininkams sumokėjo bendrovės turtą, gyvulius už skolas išsivežę Jonavos r., Panoteriuose, ūkininkaujantys danai, ar patį norvegą darbininkai prirėmė, taip pat nutylima. Niekas negali pasakyti, ar norvegas Voveriuose spėjo svetimu vardu nusipirkti žemės, ar ją tik nuomojo.
“Geriau neklauskite, kokius prisiminimus man paliko kaimynystėje žemę nuomojęs norvegas Dagas. Visų pirma sukėlė žemės nuomos kainą ir kai kurie savininkai atsisakė ankstesnių sutarčių. Aš brangiau negalėjau mokėti negu 200 litų už hektarą. Savininkai paskui centą bėga, tai ir netekau dalies žemių”, - sakė vienas didžiausių Voverių ūkininkų Algis Rankauskas.
Varžytynėse - kainos iki beprotybės
Labai prastus prisiminimus apie norvegų ūkininkavimą Šakių r. išsaugojo ne tik Voverių žemdirbiai. Ne itin jų ūkininkavimu džiaugiasi Paluobiai. Žemę dirbančių užsieniečių pas mus lyg ir nėra, bet visi gerai žinome, kad jiems priklauso keli ūkiai, priklauso žemių. “Noragra”, “Melkinta” - tai norvegų įsteigtos žemės ūkio bendrovės Šakių r. Neoficialiais duomenimis, jie valdo arti trijų tūkst. hektarų žemės, iš jų apie 700 yra nuosavos. Užsieniečiai labai stipriai kovodavo su mūsų ūkininkais dėl žemės. Šakių ūkininkams žemė nebuvo prieinama nei pirkti, nei nuomoti. Užsieniečių atstovai netgi važinėjo per kaimus ir surinkinėjo iš paveldėtojų žemės nuosavybės išvadas. Jie pageidavo pirkti ir valstybinės žemės. “Keista, kad žemė jiems būdavo nuomojama, o mums - ne. Matyt, tai buvo daroma sąmoningai, kad vėliau galėtų nusipirkti. Juk pirmenybė įsigyti žemę suteikiama tiems, kurie ją nuomoja”, - pasakojo vienas Šakių r. žinomas ūkininkas. Pasak jo, Paluobius užskėtę norvegai nemažai žemių pirko ir nuomojo gretimame Vilkaviškio r. Pasidomėjus, ar yra laisvos žemės, jie visada sulaukdavo atsakymo: “Ne”.
Kaip sekėsi išlikti greta užjūrio princų Paluobiuose ūkininkaujančiai Griškabūdžio žemės ūkio bendrovei, ar nebuvo iškilusi grėsmė ir jai? “Vienu metu tikrai buvo labai sunku, bet dabar jau ne tas, žemės jie neįperka ir už perpus mažesnę kainą”, - sutiko Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis. Pasak griškabūdiečio, žemės kaina vienu metu kilo net iki 12 tūkstančių litų, nuoma taip pat. Bet dabar jau nebe tas, neatsiskaito užsieniečiai su nuomotojais po keletą metų, kai kurie žmonės jau ir bendrovei savo žemės siūlo.
“Į Lietuvą užsieniečiai koją įkėlė mums patiems padedant. Ir danai čia žemės prisipirkę, ir norvegai, ir airiai, vokiečiai. Kiekviena šalis savo žemę saugo, užsienyje žemės mes niekur nenupirksime, o pas mus - galima. Tokių duomenų, kiek užsieniečiai valdo žemės Lietuvoje, neturime ir nežinau, kas gali turėti. Geriausios žemės jau išgraibstytos ne tų žmonių, kurie nori žemę dirbti”, - įsitikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Gudrus mechanizmas
Žemės kainas buvo sukėlę ne tik užsieniečiai, bet ir vietiniai turtingi bajorai”, - neslėpė Griškabūdžio bendrovės vadovas P.Puskunigis. Lietuvos ūkininkų vadovas taip pat geruoju nemini ne tik užsieniečių, bet ir apsukrių lietuvių. Vieni tokių naujųjų žemvaldžių - akcinė bendrovė “Agrowill group”, ryžtingai supirkusi žemes derlingiausiuose rajonuose. Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą fiziniai ir juridiniai asmenys žemės ūkio paskirties žemės gali valdyti ne daugiau kaip 500 ha, iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas gali būti ne didesnis kaip 300 ha. Miesto “berniukai” šį įstatymą pergudravo ir įsteigė tiek įmonių, kiek reikia. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimu, pardavimu užsiimanti “Agrowill group” yra įsteigusi 22 žemės vystymo fondus. Jie visi įregistruoti Vilniuje, tuo pačiu adresu kaip ir “Arowill group”. Grupė skelbėsi valdanti 25 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Šio valdymo želmenys jau kalasi Marijampolės sav. Buvusioje turtingoje “Želsvelės” žemės ūkio bendrovėje šį pavasarį liko neapsėti beveik visi vilniečių įsigyti ir nuomojami buvusios bendrovės laukai. Kiek žemės Želsvoje dirvonuoja ir kiek yra žmonių, su kuriais jie neatsiskaitė, niekas Marijampolės savivaldybėje negalėjo pasakyti, mat tai - privati nuosavybė. Nekalbūs buvo ir vilniečių vietininkai pačioje “Želsvelėje”.
“Jie sako, kad žemę sės, tik paliko pūdymus, o nuomotojams išsiuntinėjo pranešimus, kad atsiskaitys iki liepos”, - vienbalsiai tvirtina valdininkai.
“Investiciniai fondai žemę pirko tam, kad galėtų ją paskui pelningai parduoti užsieniečiams, nuomoti žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams. Bet atėjo ne užsieniečiai, o krizė ir sustabdė kovas žemės pirkimo ringe. Todėl dabar daug žemių dirvonuoja”, - sako J.Talmantas.
Lietuvos ūkininkų vadovas įsitikinęs, kad šį procesą galėtų sustabdyti mokesčio padidinimas. Nedirbantiems žemės mokestį siūloma padidinti penkiais procentais. Tie, kurie negalės mokėti padidintų mokesčių, žemę galės perduoti į valstybinį žemės fondą. Kitas klausimas, ar penki procentai padės drausminti tuos, kurie, prisipirkę žemės, lauks ateinančių turtingų pirkėjų iš užsienio ar po krizės prakutusių miestiečių? “Žemė ūkininkui yra pagrindinis įrankis. Žemdirbys gali turėti technikos kiek tik nori, bet jeigu jis neturės žemės, bus niekas”, - įsitikinęs
J.Talmantas.
Algis BAGDONAS - Žemės tvarkymo departamento žemės Reformos skyriaus vedėjas:
Kiek užsieniečiai su privačiais asmenimis yra sudarę žemės pirkimo sandorių, duomenų neturime ir jų nerenkame. Bet gandų yra. Iš savo patirties žinome, kad kiekvienas gandas turi pagrindą, bet dėl jų kreiptis į teisėsaugą negalime. Teisėsauga tendencijų netiria.
Į jūsų klausimą dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo nieko negaliu atsakyti. Ūkininkai tik pageidauja spartinti valstybinės žemės pardavimą iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.
Pratęsti pereinamąjį laikotarpį ar jo nepratęsti mes, valdininkai, negalime spręsti. Tai - politinė nuostata. Kitas dalykas, kiek tai suderinama su ES teise, nes pereinamasis laikotarpis išsiderėtas stojimo į Sąjungą sutartyje. Nėra tekę girdėti, kad pratęsti žemės pardavimo terminą keltų patys ūkininkai, būtų svarstoma Seimo Kaimo reikalų komitete. Gal dabar nebe taip aktualu? Pirkti lietuviams žemės užsienyje niekas nedraudžia, tiesiog tai būtų nelogiška, nes žemė užsienyje yra kelis kartus brangesnė negu Lietuvoje.
