Žemaitijos nacionalinis parkas - miškų, ežerų, pelkių mozaika

Daugelį metų ji vadovavo saugomų teritorijų sistemai ir buvo viena iš lyderių, stovėjusių pačiose Lietuvos saugomų teritorijų kūrimo ištakose.

Šį kartą - apie Žemaitijos nacionalinį parką.

„Dar mokyklos laikais teko lankytis Plateliuose. Ir ne tik pasivaikščioti palei ežerą, bet ir paplaukioti tokiu laivu, kurio vardas buvo Gervazas.

Gerokai rimtesnė patirtis, gilesnis dabartinio Žemaitijos nacionalinio parko pažinimas laukė studijų laikais. Po trečio kurso kartu su dar trimis kolegėmis čia atlikau praktiką. Ta mūsų praktika buvo susijusi su pirmosios šio nacionalinio parko planavimo schemos parengimu. Turėjome užduotį surinkti reikiamą medžiagą, atlikti teritorijos rekreacinio potencialo vertinimą.

Dirbant Aplinkos apsaugos departamente prie Aukščiausiosios Tarybos teko rašyti nacionalinių parkų steigimo dokumentus. O tai žymiai lengviau, kai pažįsti teritoriją, vertybes. Tuo pažintis su šia teritorija nesibaigė. Teko ne kartą narplioti įvairiausias problemas, dalyvauti diskusijose. Viena tokių buvo susijusi su Šaltojo karo muziejaus kūrimu. Pamenu, važiavome iš Vilniaus į vietą su specialios komisijos nariais. Vienas Kultūros paveldo departamento specialistas karštai gynė poziciją, kad tokio muziejaus tikrai nereikia, kad nereikia rodyti, ką sovietai čia išdarinėjo, anokia čia vertybė.

Jei norite pamatyti tikras Užgavėnes, nepatingėkit nuvykti į Platelius ir pabūkit tikrais dalyviais ne stebėtojais. Man tai pasisekė daugiau nei prieš dešimtmetį. Kartu su nacionalinio parko direkcijos kolegomis, patys tapę persirengėliais, lankėme sodybų gyventojus, o pavakare žygiavome eisenoje, dalyvavome visose šventės apeigose.

Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdis - praeityje vykusių sudėtingų ledynmečio ir poledynmečio procesų kūrinys. Jo pagrindas - kalvotas, gūbriuotas reljefas su giliais ežerų duburiais. Pagrindinis kraštovaizdžio akcentas - Platelių ežeras. Unikalūs Platelių ežero pusiasaliai, įlankos, ypač vingiuota ežero krantų raizgalynė, susipynusi su pelkėmis ir miškais. Tai lyg atskira Platelių ežero dalis, kartais vadinama Bajorežeriu, išsiskirianti labai raiškiomis seklumomis ir įdubomis, slypinčiomis ežero dugne.

Sudėtingi ledynmečio ir poledynmečio procesai padovanojo mums kuprotą žemės paviršių. Be medžių kalvynas visai kitaip atrodytų, būtų labiau panašus į tą, kurį ledynas paliko. Ne taip seniai pradėta aiškinti, kad Platelių ežero apylinkės paskutinio apledėjimo metu nebuvo padengtos ledo.

Labiausiai kalvota, masyviomis miškingomis kalvomis ir tankiais ūksmingais eglynais apaugusiomis aukštomis ežero pakrantėmis apdovanota yra rytinė ir šiaurės rytinė nacionalinio parko dalys. Esama ir natūralaus, mažai žmogaus veiklos paliesto, kraštovaizdžio. Miškingo kalvyno kraštovaizdį paįvairina, kalvotumą apnuogina miškuose pabirę kaimai, vienkiemiai, pievos.

Plateliai - lyg kalnų ežeras, įsitaisęs dideliame guolyje, apsuptas aukštų kalvų. Guolį didžiausiam bei giliausiam Žemaitijoje Platelių ežerui kadaise išgulėjo ledo luitas. Ir ne bet kokį, o įmantrų, išskirtinį. Dėl savo seklumų, salų ir pusiasalių gausybės, povandeninio paveldo objektų (išlikę tilto į salą poliai) ir išskirtinių ežero gelmėse tūnančių geologinių darinių (gitijų) Platelių ežeras yra viena didžiausių Žemaitijos nacionalinio parko vertybių. Išskirtinumo ežerui suteikia legendomis ir padavimais apipinti gamtos paveldo objektai - septynios Platelių ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai. Paslaptingos Beržoro, Ilgio ežerų salos. Salos, pusiasaliai, seklumos neleidžia supainioti šio ežero su kitais.

Panoramos su Platelių jachtklubu, rymančiu ant ežero kranto ne vieną dešimtmetį, tikrai su jokia kita panorama nesupainiosim. Bene gražiausia panorama atsiveria nuo vakarinio ežero duburio šlaito viršaus. Pabandykime įsivaizduoti viduramžiais Šventorkalnio pusiasalį ir Pilies salą jungusį medinį tiltą, pilį saloje ir gyvenvietę buvusią pusiasalyje. Tuomet kraštovaizdis tikrai buvo kitoks nei šiandien! „Gilus, skaidriavandenis, turintis salų, užutekių, apipintas legendomis Platelių ežeras", prof. Č.Kudaba.

Žemaitijos nacionaliniame parke veša tankūs, ūksmingi eglynai, vadinami vakarų taiga, natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Man šie niūrūs eglynai nėra tokie patrauklūs, kaip šviesūs šilti pušynai, bet tikrai sutinku, kad jie nemažiau įdomūs ir vertingi. Slėptis šie miškai puikūs, skraidyti - ne tokie patogūs. Juos ypač mėgsta miško vištelėmis vadinamos jerubės, kurios dažniau žeme bėgioja, nei skraido. Skaidriais Platelių ežero vandenimis panyri į gelmes, kur šalta ir tamsu, ten - ežerinių sykų, vienintelės natūraliai paplitusios lašišinių žuvų populiacijos Lietuvoje, namai.
Pamenu vieną kartą ir aš bandžiau su visa įranga pasinerti į ežero gelmes. Labai jau greitai instruktorė paaiškino, ką reikia daryti, ir panirome. O man vis atrodė, kad jei įkvėpsiu, tai vandenį, todėl nekvėpavau visai, buvo nejauku, tad greitai kilome į paviršių. Supratau, kad šiaip vandens nebijau, bet nardymas ne man... O gal viskas įvyko tiesiog per greitai. Platelių ežere pūpso gilią senovę menančiomis liepomis, ąžuolais apaugusi Pilies sala, kurioje žaliuoja įspūdingo dydžio paupiniai jonpaparčiai.

Kalvose ir kloniuose tarpsta gausybė skirtingų, tačiau susisiejančių miškų, pievų, pelkių, vandenų buveinių. Buveinių mozaiką užpildo tarpukalvių duburiai, apyežeriai su šarmingomis žemapelkėmis, tarpinėmis pelkėmis ir liūnais.

Šiose klampiose buveinėse auga dauguma nacionaliniame parke aptinkamų saugomų samanų ir gegužraibinių šeimos augalų rūšių (žvilgančioji riestūnė, gelsvoji gegūnė, dvilapis purvuolis). Šaltinių ir pelkių maitinamos per miškus ir laukus upės, upelės plukdo savo vandenis: vienos - link Varduvos ar Bartuvos, kitos - link didžiausios nacionalinio parko upės - Babrungo, kurio smėlėtose sraujymėse apstu ovaliųjų geldučių. Paupius, papelkius, kalvas ir miškų laukymes puošia natūralių pievų žolynai.

Materialus nacionalinio parko kultūros paveldas - piliakalniai, senosios šventvietės (alkakalniai), kapinynai, senųjų gyvenviečių vietos. Įdomūs Užpelkių, Gegrėnų, Pūčkorių, Šarnelės ir kiti piliakalniai, Visvainių, Mikytų, Vilkų, Gilaičių alkakalniai, senovės gyvenviečių vietos Gegrėnuose ir Šarnelėje. Architektūriniu savitumu išsiskiria Žemaičių Kalvarijos sakralinis kompleksas su Kryžiaus keliu, Platelių ir Beržoro medinių bažnyčių kompleksai, Babrungėnų malūnas, medinės architektūros objektai kaimuose.

Plateliuose, XIX a. statytose arklidėse, įrengta unikali Užgavėnių ekspozicija. Joje puikuojasi ne tik daugybė Užgavėnių kaukių (daugiau nei 300), bet ir pristatoma tradicinė Užgavėnių šventė.

Ekspozicija vis dar pasipildo naujomis kaukėmis, naujais eksponatais. Plateliai garsūs medžio kaukių meistrais, tad didžioji kaukių dalis medinės. Kitos tokios ekspozicijos tikrai nerasite."