1 nuotr.Išeina dar vienas sausis. Matėme jų visokių, tačiau šiųmetis gali būti prisimenamas ilgai, nes jis buvo labai žiemiškas.
Atpratę nuo ilgai trunkančio šalčio, nuo gilių sniegų, mes nuolankiai priėmėme žiemos dovaną, kuri ilgainiui mums visai patiko.
Mes žinome, koks mūsų gamtoje būna vasaris! Jis - pūgų mėnuo, pašėlęs vėjų, sniego, šalčio, saulės ir besimainančių spalvų metas.
Tokio vasario galima laukti. Tačiau to, koks jis bus, nepatvirtina niekas. Net gamtos ženklai po šaltojo periodo mažai ką sakantys.
Dažnai mūsų norai viską imti ir gauti iš gamtos prasilenkia su bet kokia logika: juk gamta nieko nekūrė mums, tai ji sukūrė mus ir, gali būti, dėl to gerokai suklydo; kaip kitaip paaiškinti faktą, kad gamtą nuskurdinome ir toliau naikiname mes, jos kūriniai?
O dar tie mūsų pelnyti ar nepelnyti norai imti ir gauti? Mums reikia naftos ir dujų? Prašau - imame patys ir dar pardavinėjame. Mums reikia biokuro? Kirskime, kiek norime, ir jo turėsime.
O kas mainais už tai? Ogi nieko... gal tik gražios kalbos, direktyvos, programos...
Taip, antroje žiemos pusėje bus visko. Tikrai patvins upės ir upeliai, tą matome jau dabar.
Didžiosiose šalies upėse tokį potvynį visų pirma lems ledo sangrūdos. Ledų sąnašos Atmatoje sukels Nemuno deltos potvynius.
Kitur baimių dėl tokių pasekmių lyg ir nėra, arba jos bus trumpos, viendienės.
Ar gerai taip, kad vanduo mūsų upeliu (dažnai iš to upelio tik vardas likęs, o jis pats yra paprastas melioracijos griovys) nukliokia labai greitai?
Žinoma - ne, nes tai veikia per daug amžių gamtos kurtą drėgmės (ar vandens) palaikymo balansą.
Iki upelių sunaikinimo pavasario potvyniai užtrukdavo iki balandžio galo ar gegužės - vingiuota upelio vaga vanduo sruveno iš lėto, jo pakakdavo žuvims (lydekoms) neršti, pievų augalams atgimti.
Sunku suprasti, kodėl mes džiaugiamės, kad potvynis baigėsi greitai? Negi tokiu pat protu nudžiungama, kai išleidžiami visi uždirbti pinigai - kad tik kuo greičiau?
Neskubinkim žiemos, neskubinkim pavasario, neskubinkim potvynio ir jo pabaigos.
Leiskime tą daryti gamtai... jei tik tokios galimybės iš jos jau nesame atėmę...
