1 nuotr.Gražus tas švenčių metas, kai pasaulyje gyvena Kalėdos, kai galima trumpam pamiršti didžiuosius rūpesčius. Čia pat naujieji metai, taigi - ilgų švenčių tęsinys. Žinoma, švęsti reikia ir būtina.
Pagaliau baigiame vieną švenčių maratonų ir laukiame Naujųjų metų. Ji, metų kaitos šventė, truks ne taip ilgai. Kas bus po to - dar anksti sakyti.
Dar iš sovietinių laikų likęs nelemtas šaudymo ir sprogdinimo paprotys, simbolizuojantis ne šventę, o jėgos demonstravimą, baimės sėjimą. Neieškosime statistikos, kiek tą naktį sužalojama, net suluošinama žmonių. Esmė slypi dar giliau - mes baisiai teršiame atmosferą, gąsdiname save ir ypač - savo augintinius. Turi degti laužai, skambėti muzika, būgnai ir trimitai.
O dabar galima pažiūrėti, kas bus po to - po naujųjų. Jau pirmoji naujų metų diena mus atneša į naują realybę. Be to, diena tapusi ilgesnė septynetu minučių. Prie lesyklos pavasarišką giesmę jau sugiedojo didžioji zylė, pamiškėse ūkauja naminės pelėdos. Mūsų metai prasideda, gamtos metų ratas naujus metus pradėjo prieš savaitę.
Dabar pats svarbiausias klausimas: kokios žiemos laukti? Kalendorius tvirtina, kad jai lieka du mėnesiai, patirtis primena paprastą dalyką: žiema truks tiek, kiek jai reikės!
Vyresni žmonės prisimena, kad Rytų Lietuvoje miškuose sniegas laikydavosi iki gegužės. Visi kiti mano, kad to nebuvo. Tačiau žiemos priešokių ir dabar galime tikėtis iki kovo vidurio.
Ar visus tuos mėnesius bus žiema? Tikrai to nerodo jokie gamtos ženklai; veikiau matysime iškrentantį ir ištirpstantį sniegelį, žalią vejų žolę ir visai neblogai gyvuojančius žvėris ir paukščius.
Keturių metų laikų cikle susiformavusios rūšys tokią žiemą yra pasimetusios.
Miestuose žvirbliniai paukščiai neturi elementaraus lesalo. Tik prie lesyklų gali išlikti naminiai žvirbliai, prie jų besišliejantys karklažvirbliai, zylės. Ar jūs jau turite lesyklą, ar joje kas rytą papilate saulėgrąžų?
Laimingų visiems gamtos metų!
