Šių laikų epidemija - trumparegystė

Akių sveikata yra vienas iš didžiausių visuomenės prioritetų. Nors šioje srityje galime džiaugtis didele šalies medikų pažanga, problemų netrūksta.

Nerimą kelia vaikų akių ligos

Medicinos pažanga padėjo išspręsti daug visuomenės sveikatos klausimų. Ne išimtis ir akių ligos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda ŽEMAITIENĖ akcentuoja, kad dar prieš 50 metų dažniausios aklumo priežastys buvo trachoma, vitamino A trūkumas, katarakta ir glaukoma.

Šiandien situacija kitokia: trachoma Lietuvoje visiškai eliminuota liga, o vitamino A trūkumas nustatomas tikrai retai. Katarakta - operaciniu būdu pagydoma liga, nors pasitaiko ir užleistų atvejų, išsivysčiusiose šalyse katarakta jau nebėra pagrindinė aklumo priežastis. Nustačius glaukomą pradinėse stadijose liga dažniausiai suvaldoma.

Vis dėlto dėl medicinos pažangos žmonės gyvena ilgiau, visuomenė sensta, todėl gali didėti su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip katarakta, glaukoma, amžinė geltonosios dėmės degeneracija, paplitimas. „Nerimą kelia ne tik amžinės, bet ir vaikų akių ligos. Šių laikų epidemija - trumparegystė, jos skaičiai pasaulyje kasmet didėja. Nors neturime tikslių epidemiologinių duomenų, manome, kad ir Lietuvoje daugėja trumparegių vaikų", - kalbėjo profesorė.

Pasak jos, trumparegystės išsivystyme yra svarbūs du komponentai - genetinis polinkis ir aplinkos, gyvenimo būdo poveikis. Istoriškai žinoma, kad trumparegystės išsivystymas susijęs su ilgu skaitymu, darbu iš arti, o šiais laikais papildomą neigiamą įtaką galimai daro ilgalaikis žiūrėjimas į ekranus bei retesnis ir trumpesnis buvimas lauke. Svarbu ne tik taikyti šiuolaikines trumparegystės progresavimo lėtinimo priemones (specialiais akiniais, kontaktiniais lęšiais, atropino lašais), būtina keisti ir gyvenimo būdą.

Prof. R.Žemaitienė „Vakaro žinioms" pasakojo, kad šiandien aktualiausios amžinės ligos - katarakta, glaukoma, amžinė geltonosios dėmės degeneracija, kadangi jų priežastys susijusios su amžiumi, specialios šių ligų prevencijos nėra. Svarbiausia ligų ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas.

„Įdomu tai, kad išsivysčiusiose šalyse dėl gyvenimo būdo ypatumų didėjant sergamumui cukriniu diabetu, daugėja ir diabetinės retinopatijos atvejų. Todėl svarbu, net ir nesant jokių simptomų, sergant cukriniu diabetu reguliariai apsilankyti pas oftalmologą akių dugno apžiūrai, tikrai galima išvengti sunkių pažengusios diabetinės retinopatijos atvejų ir aklumo", - aiškino Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė.

Ekranų žala

Žinoma tiesa, XXI amžiuje išvengti ekranų neįmanoma. Prof. R.Žemaitienės teigimu, suaugusiam žmogui tiesiogiai ekranai akių nežaloja ir akių ligų nesukelia, tačiau suteikia daug diskomforto. Tam net skirtas terminas - „skaitmeninis akių sindromas" ar „kompiuterinis regos sutrikimo sindromas", kuomet dėl nuolatinio įtempto žiūrėjimo į ekranus sukeliama akių įtampa, nuovargis, padažnėja sausų akių liga.

Nors yra darbų, kuriuose monitorių išvengti galimybės nėra, pravartu prisiminti kelias darbo ir poilsio taisykles. „Rekomenduojama daryti pertraukas, kas 20 min. žiūrėjimo į ekraną padaryti 20 sek. pertrauką žiūrint į tolį.

Įrodyta, kad įtemptai žiūrint į ekranus mirksime rečiau, todėl nuo akies paviršiaus greičiau nugaruoja ašarų plėvelė, tas lemia akių sausumo, perštėjimo, svetimkūnio pojūtį. Jei darbinė aplinka sausa ar kondicionuojama, būtina akis papildomai drėkinti dirbtinėmis ašaromis", - patarimus žėrė pašnekovė ir pridūrė, kad vaikams ilgalaikis žiūrėjimas į ekranus siejamas su trumparegystės atsiradimu ir progresavimu, tačiau vis dar trūksta duomenų pagrįsti, kad šis ryšys yra priežastinis.

Būdami prie ekranų vaikai mažiau laiko praleidžia lauke, tai - papildomas rizikos veiksnys trumparegystės išsivystymui. Atsižvelgiant ir į kitus neigiamus skaitmeninio turinio ar socialinių tinklų poveikio vaikams aspektus, rekomenduojama riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų, o dirbant ilgiau - kas 20-30 min. daryti pertraukėles.

Po 40-ies tikrinkitės kas metus

Paklausta, kada susirūpinti tėvams dėl savo vaikų regėjimo, prof. R.Žemaitienė priminė, kad įprastai tik gimus naujagimiui tikrinamas raudonas akių dugno refleksas ir vėliau nesant skundų ar neįprastų simptomų sveikų vaikų akių privaloma profilaktinė patikra atliekama 1-3 metų ir prieš mokyklą 6-7 metų amžiaus. Sveikiems vyresniems vaikams rekomenduojama iki pilnametystės kartą per metus profilaktiškai patikrinti akis.

„Esant nusiskundimų, radus refrakcijos ydų ar akių ligų, patikros dažnumas priklauso individualiai nuo situacijos ir gali būti dažnesnis, nei kartą per metus. Jei vaikas pažvairuoja, trina akis, bando prisimerkti, neįprastai mirksi, suka ar laiko galvą pakreiptą, užkliūva aplinkoje už objektų, jam sunkiau sekasi atlikti įprastas užduotis darželyje ar mokykloje - tikslinga akių gydytojo apžiūra ir išsamus ištyrimas", - atkreipė dėmesį ji.

Pasak profesorės, 20-40 metų suaugusiesiems rekomenduojama profilaktiškai akis pasitikrinti kas 2-3 metus. Po 40 metų - kas 1-2 metus ar dažniau, esant rizikos veiksnių ar akių ligų šeimoje. Pablogėjęs matymas į tolį, besiliejantis vaizdas, juoda dėmė regėjimo lauke, mirguliavimas, objektų kreivinimas, akių skausmas ir kiti simptomai gali įspėti apie kai kurias akių ligas, todėl atsiradus šiems simptomams rekomenduojama akių patikra.

Prof. R.Žemaitienė tikina, kad svarbu nepamiršti, jog akių sveikata nėra atsieta nuo bendros organizmo sveikatos. Laikykitės sveikos gyvensenos principų - neturėkite žalingų įpročių, gerkite pakankamai vandens, būkite fiziškai aktyvūs, laikykitės subalansuotos mitybos rekomendacijų ir gydykitės jau esančias sistemines ligas, kaip arterinė hipertenzija ar cukrinis diabetas.

„Rekomenduojama saulėtoje aplinkoje dėvėti nuo ultravioletinių spindulių apsaugančius akinius ir taip vengti nepageidaujamo saulės poveikio. Mityba turėtų būti subalansuota - pakankamai spalvotų vaisių ir daržovių, gausių akims palankių antioksidantų.

Nepamiršti vitamino D ir omega-3, esant šių medžiagų stokai pasitarti su šeimos gydytoju dėl papildų vartojimo. Jei vargina sausų akių požymiai, galima papildomai naudoti drėkinančius akių lašus. Svarbiausia neignoruoti naujai atsiradusių akių simptomų, matymo pablogėjimo ar kitų požymių ir reguliariai tikrintis akis, kad būtų galima laiku nustatyti akių ligas, - pasakojo profesorė. - Vaikams rekomenduojama daryti pertraukėles dirbant iš arti, ir kuo daugiau, bent 2-3 val. per dieną būti lauke."

Medikai - mūsų gelbėtojai

Medikams atsivėrė daug galimybių padėti žmonėms, tačiau kartu atsirado daugiau iššūkių. Sveikatos sistema daugiau apkrauta: dideli pacientų srautai poliklinikose ir ligoninėse, laukimo eilės, dėl kurių medikams nuolat tenka teisintis, padidėjo medikų darbo krūvis ir kitos sisteminės problemos.

Prof. R.Žemaitienė sako, jog keitėsi ir jaunų specialistų požiūris į gyvenimo prioritetus bei darbą, neretai juos suvilioja darbas kitose šalyse. „Reikia pripažinti, kad ne visi baigę studijas jauni specialistai prisideda prie mūsų šalies sveikatos sistemos problemų sprendimo.

Kalbant apie oftalmologiją, šalies mastu susiduriame su problema - specialistų, dirbančių su vaikais, ypač mažais vaikais, stoka. Nemažai įstaigų mieliau atsirenka patologijas, kurias gydo, plėtoja patrauklesnes dienos chirurgijos paslaugas, tokias kaip vokų operacijos, tuo tarpu mažieji pacientai, kuriems reikia pagalbos, laukia nemenkose eilėse, - liūdną realybę atskleidė ji.

- Vis dar trūksta donorinių ragenų, nors situacija pastaraisiais metais šiek tiek gerėja. Vis dar neturime kai kurių ne tik retų, bet ir dažnai pasitaikančių ligų gydymo, pvz., sausos arba atrofinės amžinės geltonosios dėmės gydymo ir ankančiam pacientui - išskyrus diagnozę - nelabai galime kuo padėti.

Kalbant apie glaukomą, pastaraisiais metais atsirado daug įvairių chirurginio gydymo galimybių, tačiau visų jų veikimo principas - akių spaudimo mažinimas, o pačios ligos, kaip neurodegeneracinės būklės gydymas taikant neuroprotekcinį gydymą, lieka ilgokai užsitęsusiu ateities lūkesčiu."

Pagrindinės ligonių kasos iš PSDF kompensuojamos priemonės regos negalią turintiems, apdraustiems PSD žmonėms

- Akinių lęšiai kompensuojami vaikams ir suaugusiems, kurių geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5 regos aštrumo (akinių lęšių bazinė kaina kompensuojama 100 proc.). Vaikams iki 7 metų akinių lęšiai kompensuojami neatsižvelgiant į jų regėjimo aštrumą (tuomet akinių lęšių bazinė kaina kompensuojama 70 procentų (išskyrus vaikus, kurių koreguotas regos aštrumas neviršija 0,5).

- Paprastųjų akinių lęšių kompensuojamoji suma siekia 95 eurus, o sudėtingųjų akinių lęšių - 148 eurus.

- Ligonių kasa taip pat gali kompensuoti akių protezavimo išlaidas vieną ar abi akis praradusiems žmonėms.

- PSD apdraustiems pacientams gali būti apmokama ir operacija, kurios metu drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu (kataraktos operacija). PSDF apmokamas kataraktos operacijas atlieka gydymo įstaigos, dėl šios paslaugos sudariusios sutartį su ligonių kasa.

Iš fondo gydymo įstaigai nustatyta bazine kaina sumokama už operaciją, į kurios kainą įskaičiuota akių lęšiuko kaina, todėl pacientui mokėti nereikia, nebent jis pats pageidauja, kad jam būtų implantuojamas brangesnis įstaigoje pasiūlytas lęšiukas. Tada pacientas turi sumokėti kainos skirtumą tarp pasirinkto ir PSDF lėšomis apmokamo lęšiuko. Iš PSDF apmokama lęšiuko kaina yra 44,02 euro.

- Fondo lėšomis gali būti kompensuojamos gydytojo oftalmologo paslaugos, vaistai glaukomai, akies kraujagyslių uždegimui bei biologinės terapijos vaistai akies kraujagyslių uždegimui gydyti.

Lietuvos pažanga

* LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinika lygiuojasi į pasaulinio lygio oftalmologijos centrus. Atliekamų operacijų spektras apima visas patologijas: glaukomos operacijų įvairios metodikos, ragenos transplantacijos, refrakcinės, ragenos lazerinės gydomosios procedūros, kataraktos, vitrektomijos, vokų bei ašarų takų, žvairumo, onkologinių susirgimų, sudėtingos rekonstrukcinės operacijos po akių traumų.

Intraokulinių piktybinių auglių (gyslainės ir krumplyno melanomų, gyslainės metastazių) gydymui, atsižvelgiant į auglio dydį ir lokalizaciją, taikomas radioterapinis gydymas - brachiterapija, gama peilio radioterapija. Klinikoje operuojami tiek suaugę pacientai, tiek vaikai. Intraokulinės operacijos vaikams (įgimtos kataraktos, glaukomos, tinklainės) atliekamos tik LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikoje (sukuriamos sąlygos išvengti aklumo nuo kūdikystės!).

* Daugiausia atliekama kataraktos operacijų, 2024-aisiais atlikta per 7,5 tūkst. Didėja atliekamų vitrektomijos, glaukomos ir ragenos transplantacijos operacijų skaičiai. Taip pat kasmet atliekama vis daugiau intravitrealinių injekcijų, gydant tinklainės ligas, pastarųjų 2024-aisiais LSMUL KK Akių ligų klinikoje atlikta 13,5 tūkst. - daugiausiai Lietuvoje. 2024-uosius galime vadinti ragenų transplantologijos šuolio metais - Lietuvoje pirmą kartą atlikta net 80 transplantacijų; daugiau kaip 70 proc. šių operacijų atlikta taip pat LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikoje taikant pažangiausias chirurgines metodikas.

Šaltinis - Valstybinė ligonių kasa