Šventės - ne vien sėdėjimas prie stalo

Šventinis stalas ir yra šventinis, nes jame nugula gražiausi, sočiausi, retai gaminami patiekalai, kurie, sutikime, dažnai būna ir riebūs, ir nepalankūs sveikatai.

Ekspertai akcentuoja, jei taip valgysime keletą kartų per metus, reikšmingos įtakos sveikatai tai neturės. Svarbiausia taisyklė - nepersivalgyti.

Įvairūs patiekalai, mažos lėkštės

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius prof. Rimantas STUKAS pažymi, kad šventiniai patiekalai sujungia kartas, todėl tokius patiekalus nebūtinai turime vertinti palankumo sveikatai požiūriu. Juk tokį maistą valgome ne kasdien.

Sveikiems žmonėms tikrai nereikėtų atsisakyti net ir tokio patiekalo, kurio sudėtyje daugiau riebalų. Juk šventės. Tačiau asortimentas turi būti įvairus, paragavus visko po truputį, pajusime skonį, patiekalų skirtumus. To ir užtenka.

Žinoma, pasak profesoriaus, mums dar trūksta sąmoningumo, nuosaikumo atsisėdus prie nukrauto stalo. „Juk po švenčių ir ligoninių priėmimo skyriuose pagausėja pacientų, besiskundžiančių virškinimo problemomis. Metų metus tas pats, vadinasi, žmonių sveikatos ir mitybos raštingumas dar nėra toks geras.

Šventė tai ne vien sėdėjimas prie stalo ir valgymas. Reikėtų šventimo kultūros pokyčių", - tikino prof. R.Stukas ir pridūrė, kad visgi sočių, kaloringų patiekalų visiškai eliminuoti nuo šventinio stalo nereikėtų, nes jie - tradiciniai. O puoselėti tradicijas yra labai svarbu.

Ekspertas pataria imtis mažų gudrybių, kad per šventes nepersivalgytume. Ant stalo dėkite nedideles lėkštes, gaminkite kuo įvairesnius patiekalus nedideliais kiekiais.

„Jei bus didesnė įvairovė ir nedidelis kiekis, žmonės nepersivalgys. Tiesa, tirdami Lietuvos gyventojų mitybą matome, kad mitybos įpročiai labai įsitvirtinę ir juos pakeisti nėra paprasta. Reikia ugdyti šventimo kultūrą, kad ji netaptų vien sėdėjimu prie stalo. Silkė pataluose, riebūs patiekalai ir turėtų būti šventiniai, kasdien jų nereikia vartoti‘, - kalbėjo prof. R.Stukas.

Naudinga kepti ant alyvuogių aliejaus

Ruošdamiesi Kūčioms, Kalėdoms daug patiekalų kepsime. Profesorius pataria kepti ir ant alyvuogių aliejaus. Tik pataria skaityti etiketes, ar toks aliejus skirtas salotoms, ar kepimui.

Profesorius atkreipia dėmesį, alyvuogių aliejus turi daug mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurios yra stabilesnės ir aukštoje temperatūroje taip greitai nesioksiduoja.

Štai salotoms skirtas alyvuogių aliejus turi daug vertingų sveikatai polifenolių, taigi kepti ant tokio vertingo aliejaus paprasčiausiai neapsimoka, nes pražudysime antioksidantus.

„Alyvuogių aliejus labai naudingas žmogaus organizmui.

Polifenoliai saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio, o pastarieji susidaro dėl užteršto oro, streso, nepalankaus maisto, - aiškino Sveikatos mokslų instituto direktorius. - Dabar labai populiarūs šalto spaudimo riešutų, sėklų aliejai, jų sudėtyje gausu polinesočiųjų, ypač omega-6, riebalų rūgščių, bet jos nėra labai stabilios, greitai oksiduojasi, todėl gamintojai tokius aliejus pilsto į mažus tamsaus stiklo buteliukus, kad atidarius kuo greičiau toks aliejus būtų suvartotas. Kad nevyktų oksidacijos procesai. Tokie aliejai kepimui netinka."

Profesorius rekomenduoja ant šventinio stalo dėti kuo daugiau daržovių, kiek mažiau vaisių. Juk Lietuvos gyventojai daržovių, vaisių suvalgo tik pusę rekomenduojamo kiekio per dieną. O juk šie produktai mūsų organizmą papildo antioksidantais. Šie stabdo senėjimo procesus.

Krevetėse - daug cholesterolio

Kokią mėsą, žuvį atsirinkti šventiniam stalui? Prof. R.Stukas pasakojo, kad biologiškai vertingiausia šviežia, atvėsinta mėsa ir žuvis. Pataria rinktis liesesnę mėsą, nes lietuviai riebios mėsos ir taip gana nemažai suvalgo.

„Dabar populiaru valgyti jautieną. Išties jautienos mėsa biologiškai vertinga. Ji turi vitamino B12. Tam, kad žmogaus organizme geležis būtų panaudota kraujo gamybai, reikia vitamino B12. O jo pakankamą kiekį galime gauti tik su jautienos mėsa, - aiškino profesorius. - Jeigu pažvelgtume į šiais metais patvirtintas sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas, ten parašyta, kad reikia mažinti raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos, ožkienos) vartojimą.

Per savaitę rekomenduojama tokios mėsos suvartoti ne daugiau nei 350 g. Beje, perdirbti raudonos mėsos gaminiai skatina storosios žarnos vėžį."

Lietuviai pamėgę krevetes, tačiau nereikėtų pamiršti, kad jos turi daug cholesterolio, kepant riebaluose ir papildomai pagaminus padažą, gausite dar didesnę riebalų porciją, taigi, kad ir kaip bus skanu, nepamirškite saiko.

Rinktis, ką dėtis į lėkštę, atsakingai turėtų vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Pasak prof. R.Stuko, sveiki žmonės per šventes gali sau leisti valgyti riebesnius patiekalus, bet jei žmogus turi aukštą kraujospūdį, diabetą, kitų lėtinių ligų, net ir šventės neturėtų būti priežastis pernelyg atsipalaiduoti ir valgyti bet ką, bet kaip. Svarbiausia - sveikata.

„Tokiems žmonėms patarčiau rinktis liesesnį patiekalą, gerai, kad būtų šviežių daržovių, salotų, užpylus jas alyvuogių ar kitu šalto spaudimo aliejumi, tikrai sveikatai bus gerai. Jei turite aukštą kraujo spaudimą, daug silkės nevalgykite. Majonezo tikrai nereikia. Kritiškai vertinkite asortimentą, - aiškino ekspertas. - Ant stalo turėkite stalo vandens. Beje, Pasaulio sveikatos organizacija konstatavo, kad nėra saugios alkoholio dozės. Taigi švęskime blaiviai".

Paklaustas, kokie patiekalai per šventes būna ant paties profesoriaus stalo, R.Stukas sako, kad visada per Kūčias būna aguonų pieno, silkės, žuvies. Per Kalėdas - baltos mišrainės. „Tikrai nėra daug riebių patiekalų. Po švenčių maisto ir nelieka, didelių kiekių negaminame", - šypsojosi jis.