1 nuotr.Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano valdančioji partija laimėjo parlamento rinkimus, pirmadienį parodė preliminarūs rezultatai, įtvirtinantys šalies posūkį į Vakarus, nors skambėjo Maskvos grasinimai ir teiginiai apie Rusijos kišimąsi.
N. Pašinianas siekia sumažinti buvusios sovietinės respublikos priklausomybę nuo Maskvos ir tuo pačiu megzti glaudesnius ryšius su Vakarais.
Rezultatus paskelbus visoms rinkimų apylinkėms, jo valdančioji „Civilinės sutarties“ partija surinko 49,8 proc. balsų ir užtikrintai aplenkė milijardieriaus Samvelo Karapetiano aljansą „Stipri Armėnija“, gavusį 23,3 proc. balsų, pranešė Centrinė rinkimų komisija.
Kitos dvi opozicinės jėgos – buvusio prezidento Roberto Kočariano aljansas „Armėnija“ ir partija „Klestinti Armėnija“ – taip pat peržengė rinkimų slenkstį, kurį reikia įveikti norint patekti į parlamentą, ir pelnė atitinkamai 9,9 proc. ir 4 proc. balsų.
Rinkėjų aktyvumas siekė 59 proc., teigė komisija.
N. Pašinianas džiaugėsi savo partijos „istorine pergale, kuri užtikrins Armėnijos amžinumą ir vystymąsi“.
Jis žadėjo „tęsti suartėjimo su Vakarais kursą“ ir tuo pačiu taip pat plėtoti Armėnijos santykius su Rusija.
Jo varžovas S. Karapetianas pavadino rinkimus „gėdingais“ ir pasmerkė pažeidimus bei represijas, teigdamas, kad buvo sulaikyta dešimtys jo rinkimų kampanijos darbuotojų.
Armėnijos tyrimų komitetas pranešė, kad pradėjo 59 baudžiamąsias bylas dėl įtariamų rinkimų pažeidimų, įskaitant balsavimo kelis kartus atvejus, ir sulaikė devynis asmenis.
N. Pašinianas įšaldė dalyvavimą Rusijos vadovaujamame saugumo bloke, tuo pačiu stiprindamas ryšius su Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinėmis Valstijomis, ir nukreipė Armėniją keliu link galimos narystės ES.
Maskva piktinosi galimu dar vienos sąjungininkės praradimu savo kieme. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės mėnesį išsakė kritišką pastabą ir pareiškė: „Visi matome, kas dabar vyksta su Ukraina (…) Nuo ko viskas prasidėjo? Nuo Ukrainos bandymo įstoti į ES.“
Kremlius buvo apkaltintas siekiu paveikti balsavimą.
Analitikai atkreipė dėmesį į dezinformaciją internete, programišių veiklą ir Kremliui draugiškus naratyvus, kuriuose bendradarbiavimas su Vakarais vaizduojamas kaip pavojingas.
Likus kelioms savaitėms iki rinkimų, Rusija uždraudė kai kurių prekių importą iš Armėnijos, o tai buvo laikoma bandymu padidinti ekonominį spaudimą šaliai.
Tuo metu Armėnijos pareigūnai įspėjo, kad „laisvės priešai“ finansuoja propagandos iniciatyvas.
Daugeliui armėnų opozicija tebėra susijusi su Rusijos įtaka ir oligarchais.
