3 nuotr.Seime užregistruota svarstyti Darbo kodekso pataisa, numatanti 3 papildomas atostogų dienas sveikatai gerinti. Tik dėl šių papildomų dienų tektų rašyti prašymą darbdaviui. Seimūnai tiesiog lenktyniauja siūlydami. Vieni siūlo pridėti papildomų laisvų dienų vaikams auginti. Kiti - savišvietai ir mokslui. Treti - sveikatai gerinti.
O kodėl nepasielgus paprasčiau? Trimis-keturiomis dienomis pailginus eilines apmokamas atostogas? Buvo 20 dienų. Tegul būna 22-25 dienos. Žmogus pats nuspręs, ką jam veikti per šiek tiek ilgesnes atostogas - šviestis, vaikus auklėti ar į polikliniką sulakstyti. Ir nereikės atskirai kaulyti iš boso kažkokių papildomų dienų. Kaip ypatingos boso malonės. Ir patekti į nemalonę. Nes visiems darbdaviams nepatinka, kai jų samdiniai kažko kaulija ir nedirba.
Bet paprasčiau negalima. Kodėl? Nes seimūnai jau negalės sublizgėti užuojauta „darbo žmogui". O darbdaviai negalės pažeminti savo samdinio papildomais kamantinėjimais. Pvz., ar tikrai reikia? Ar tikrai šviesiesi? Ar tikrai maratoną bėgsi? Gal pas panas bėgsi? Ar tikrai tavo vaikas toks neišauklėtas? O kodėl Petro išauklėtas? Be to, ir darbuotojai, nekaulydami papildomų dienų, tyčia nešlubuodami, neaimanuodami, nustotų lavinti savo ir šefo fantaziją. O dabar ateina pas darbdavį ir pareiškia- prašau kelių dienų savišvietai - Baudžiamojo kodekso skaitymui. Arba bevaikė pareikalauja dienų vaikui auklėti. Šefui iš karto šokas! Kas, kur, kada, kaip. O jeigu dar tokį prašymą suraito „ytė" jo paties sekretorė... Gal geriau jau tegul Baudžiamąjį kodeksą skaito.
Žodžiu, kol kas seimūnai tik galvas laužo, kaip apsunkinti darbuotojų ir darbdavių santykius. O juk galėtų į viską pažiūrėti daug paprasčiau. Ir žmonės padėkos.
