Stebuklas mūsų galvose: 5 faktai apie smegenis

Visą gyvenimą mokosi ko nors naujo

Praėjusiais metais padarytas atradimas patvirtina plačias neuroplastiškumo galimybes. Pasirodo, smegenys visą gyvenimą geba keistis ir prisitaikyti prie naujų patirčių, mokymosi ir net pažeidimų.

Ankstyvoje vaikystėje, pradedant nuo dvejų metų, ir baigiant paauglystės laikotarpiu, smegenys yra plastiškiausios. Tuo galima paaiškinti, kodėl vaikai lengvai išmoksta naujų kalbų, įgyja naujų įgūdžių, įsisavina žinias.

Tuo laikotarpiu formuojasi pagrindinės nervinių ląstelių jungtys, kurios yra tolimesnio vystymosi pagrindas. Vyresniame amžiuje neuroplastiškumas išlieka, nors ir ne tokio lygio.

Duomenų analizė rodo, kad jau nuo 25 metų žmogaus kognityviniai gebėjimai pradeda blogėti, įsiminti vaizdus ir skaičius tampa sunkiau.

Tačiau rimčiausi pokyčiai vyksta po 60 metų. Pagal statistiką beveik 75 proc. vyresnių kaip 65 metų žmonių yra nepatenkinti savo atmintimi, ir 50 proc. pagal testų rezultatus išties nustatomos kognityvinių funkcijų problemos.

Tačiau smegenys ir toliau prisitaiko prie naujos patirties, naujų žinių ir iššūkių, nors pastangų tenka padėti daugiau. Tyrimai rodo, kad net senyvi žmonės gali pagerinti kognityvines funkcijas treniruodami ir stimuliuodami smegenis.

Detaliai įsimena ryškius, emociškai nuspalvintus įvykius

Tyrimai rodo, kad emocijos gali gerokai sustiprinti atmintį, o prisiminimai dėl to tampa ryškesni ir ilgiau išlieka. Tai vyksta dėl migdolinio kūno - smegenų struktūros, atsakingos už emocinės informacijos apdorojimą - aktyvavimo.

Migdolinis kūnas sąveikauja su hipokampu, atsakingu už ilgalaikės atminties formavimą, ir sustiprina su ryškiomis emocijomis susijusių įvykių fiksaciją.

Pavyzdžiui, žmonės dažnai tiksliai prisimena, kur jie buvo ir ką veikė vykstant svarbiems įvykiams, pavyzdžiui, gamtos kataklizmams arba asmeninėms tragedijoms.

Svarbus vaidmuo gerinant emocingų įvykių prisiminimą taip pat tenka nerviniams mediatoriams - dopaminui ir noradrenalinui. Šios medžiagos išsiskiria didesniais kiekiais, padeda formuotis tvirtesnes neuronų jungtis.

Miega ir įsimena

Masačūsetso technologijų instituto (MTI) mokslininkai nustatė, kad tam tikros smegenų bangos yra susijusios su sąmonės ir savimonės būsenos suvokimu (t.y. žinojimu apie įvairius sąmoningumo lygmenis ir sąmonės veikimo ypatumus įvairiose būsenose; savimonės būsenos supratimas aprėpia savo poreikių, pojūčių, jausmų, emocijų, elgesio motyvų analizę).

Taikydami giliosios neurovizualizacijos technologiją specialistai pademonstravo, kaip įvairių tipų bangos suaktyvėja įvairiose sąmonės būsenose, įskaitant svajojimą ir gilų miegą.

Atlikdami eksperimentus su pelėmis, mokslininkai tyrė hipokampo, smegenų srities, atsakingos už erdvinę atmintį, aktyvumą. Pelės kasdien po pusvalandį tyrinėjo įvairių formų labirintus.

Jau pirmajame etape suaktyvėdavo neuronai, susiję su konkrečių labirinto zonų įsiminimu. Ir tik po kelių dienų atskiri neuronų aktyvumo pliūpsniai suformuodavo kognityvinį žemėlapį.

Svarbus vaidmuo šiame procese teko miegui. Papildomo eksperimento metu mokslininkai peles suskirstė į dvi grupes: vienai po labirinto tyrinėjimo leido miegoti, o kitai - ne.

Pelių, kurios miegojo, mentalinis žemėlapis formavosi greičiau, negu tų, kurios nemiegodavo, o pastarųjų - lėčiau arba nesusiformuodavo apskritai.

Tyrimo autoriai pabrėžė, kad miegas ne tik gerina atmintį, bet ir padeda aktyvuoti neuronus, atskiras vietas sujungiančius į vieną struktūrą.

Bendradarbiauja su žarnynu

Mikrobiota - tai mikroorganizmai, gyvenantys ant žmogaus kūno ir organizmo viduje ir su juo sąveikaujantys. Šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau patvirtina žarnyno mikrobiotos ir smegenų darbo ryšį, vadinamą žarnyno ir smegenų ašimi.

Tai yra žarnyno ir smegenų tarpusavio sąveikos sistema, kurios pagrindas yra neuroendokrininiai ir imunologiniai procesai.

Žarnyno bakterijų ir smegenų sąveika vyksta bakterijų gyvybinės veiklos produktams veikiant nervų galūnes. Signalas perduodamas į centrinę nervų sistemą, o tai sukelia organizmo atsakomąsias reakcijas.

Žarnyno mikrobiotos sudėties pakitimai gali veikti emocinę būseną, elgseną ir reakciją į stresą. Pavyzdžiui, sumažėjus naudingų laktobakterijų kiekiui, žmogus gali justi nerimo ir depresijos simptomus.

O padaugėjus bakterijų, gaminančių trumpos grandinės riebalų rūgštis, gerėja nuotaika ir silpnėja stresas; tai pastebima, kai žmonės vartoja daug ląstelienos.

Mikrobiotos pokyčiai taip pat yra siejami su psichikos sutrikimais: depresija, nerimu, net Alcheimerio ir Parkinsono ligomis.

„Įrašo" naujus įgūdžius ir žinias

Ilgai buvo manoma, kad norint įgyti naujų žinių ir įgūdžių, žmonėms reikia mokytis iš savo patirties. Tačiau mokslininkų grupė iš JAV atrado būdą kaip aktyvumo šablonus įdiegti tiesiogiai į smegenis.

Eksperimentuojant buvo nustatyta, kad žmonės gali reaguoti į objektus to nesuvokdami. Vadinasi, smegenys geba savarankiškai priimti ir apdoroti informaciją, net kai apie tai nemąstome.