Egzotiški garsenybių augintiniai

Didieji žmonės turi savų keistenybių: daugelis tų, kurie savo talentu ir idėjomis keitė pasaulį, stebindavo dar ir gyvenimo stiliumi. Kai kada tai atsispindėdavo net naminių gyvūnų pasirinkime.

Katės, šunys, žiurkėnai - pernelyg paprasta ir akivaizdu. O štai lokiai, ocelotai, usūriniai šunys ir net drambliai - visai kas kita.

Pasakojame apie keisčiausius ir neįtikimiausius garsenybių augintinius.

Salvadoras Dali ir ocelotas Babu

Garsiausias pasaulyje siurrealistas nebūtų buvęs savimi, jeigu būtų auginęs paprastą katę. S.Dali namuose gyveno ocelotas vardu Babu, kurį dailininkas visur vedžiodavosi kartu: į viešbučius, restoranus, net keliaudavo su juo jūra. Aplinkiniai laukinę katę dažnai palaikydavo įprastu naminiu gyvūnu, kol prieidavo arčiau. Dailininkui Babu buvo jo meilės viskam, kas yra netipiška ir netikėta, simbolis.

Teodoras Ruzveltas ir jo zoologijos sodas

Kadaise 26-asis JAV prezidentas Baltuosius rūmus pavertė tikru žvėrynu. Juose gyveno barsukas, gyvatės, vienakojis gaidys, hiena ir net kiaulė vardu Mod. T.Ruzveltas dievino gamtą, o jo aistra gyvūnams pasitarnavo inicijuojant nacionalinių parkų steigimą. Istorikai iki šiol susidomėję tyrinėja jo neįprastų augintinių sąrašą.

Odrė Hebern ir elnias Pipinas

Filmuodamasi filme „Žalieji rūmai" aktorė į namus pasiėmė elniuką vardu Pipinas. Gyvūnėlis laisvai klaidžiodavo po jos namus ir net guldavosi miegoti šalia šeimininkės. O.Hebern ir naminio elnio ryšys buvo toks stiprus, kad paparacai ne kartą yra įamžinę juos vaikštinėjančius po Beverli Hilsą.

Lordas Dž.Baironas ir jo universitetinis lokys

Garsiajam poetui buvo uždrausta Kembridže laikyti šunį. Bet Dž.Baironas sugalvojo, kaip apeiti draudimą: į universitetą atsivedė „kompanioną" - prijaukintą lokį. Žvėris vaikštinėdavo su juo po universiteto miestelį, ir niekas negalėjo paprieštarauti - taisyklėse apie lokius nieko nebuvo kalbama. Tipiškas maištingo būdo žmogaus poelgis.

Elvis Preslis ir šimpanzė Skater

Rokenrolo karalius mylėjo gyvūnus, jo rezidencijoje jų buvo daug: šunys, arkliai, vištos, povai, net kengūra. Bet garsiausia augintinė - išdykusi šimpanzė Skater. Beždžionė dalyvaudavo Elvio ir jo draugų vakarėliuose, vilkėdavo tikrus, „žmogiškus" drabužius ir visur keldavo chaosą. Laikui bėgant Skater elgėsi vis baisiau ir ją kontroliuoti buvo sunku. Kartą šimpanzė pabėgo nuo šeimininko tiesiai į prodiuserio S.Goldvino biurą ir jį nusiaubė. Apsauga chuliganą išvijo ir išsiuntė atgal į dainininko vilą. Po to nutikimo beždžionė buvo laikoma toliau nuo viešų vietų.

Popiežius Leonas X ir dramblys Hano

1514 m. Romos popiežiui buvo padovanotas retas baltasis dramblys. Hano tampo popiežiaus valdžios simboliu ir reguliariai pasirodydavo per paradus ir ceremonijas Vatikane. To meto europiečiams dramblys buvo egzotika, jo pasirodymas keldavo nuostabą ir susižavėjimą.

Frida Kalo ir jos gyvūnai - mūzos

Meksikietės dailininkės name ir kieme vaikštinėdavo kabuodegės beždžionės, kalakutai, katės, papūgos bei elniukas ir erelis žuvininkas. Beždžionę Fulang Čang Frida dažnai tapydavo autoportretuose kaip prieraišumo simbolį. Bet labiausiai ji mylėjo senovinės - Meksikos beplaukių - veislės šunelius. Vienas iš jų visada būdavo šalia Fridos, kai ji, prikaustyta prie lovos, kentėjo nepakeliamus skausmus. Dar viena numylėtinė, papūga Bonito, dailininkę linksmindavo pokalbiais ir kniaukdavo iš jos bananus. „Mano gyvūnai - mano vaikai", - sakydavo ji.

Žozefina Beiker ir gepardas Čikita

Prancūzų kabareto žvaigždė namuose laikė gepardą Čikitą, kuris su ja išeidavo į sceną ir ją lydėdavo pobūviuose. Čikita su briliantais puoštu antkakliu laisvai vaikštinėdavo po Ž.Beiker butą Paryžiuje ir keliaudavo su ja po visą Europą. Didžioji katė kai kada koncerto metu įšokdavo į orkestro duobę ir sukeldavo sąmyšį.

Tipi Hedren ir liūtai iš draustinio „Šambala"

Aktorė, A.Hičkoko filmo „Paukščiai" žvaigždė, namuose laikė liūtą vardu Nilas, o Kalifornijoje steigdama draustinį „Šambala" gyveno su visu būriu plėšriųjų kačių. Kai žurnalas „LIFE" paskelbė nuotraukas iš jos namų, kilo diskusijos dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje. Vėliau T.Hedren pradėjo aktyviai ginti gyvūnų teises ir pasisakydavo už griežtus įstatymus, reglamentuojančius egzotiškų augintinių laikymą.

Maikas Taisonas ir Bengalijos tigrai

Ekstravagantiškasis boksininkas sulaukdavo dar daugiau dėmesio dėl savo augintinių - Bengalijos tigrų Kenijos, Štormo ir Boriso. Du tigriukus jis gavo, kai pažįstamas pasiūlė juos keisti į mašiną. M.Taisonas labai prisirišo prie tigrų, bet laikui bėgant suprato klydęs. „Buvau kvailas, - prisipažino jis vėliau. - Jie gali tave nužudyti atsitiktinai, ypač žaisdami. Tu juos stumteli, jie trinkteli atgal - ir tu negyvas". Kartą vienas tigras užpuolė moterį, kuri įsibrovė į M.Taisono valdas. M.Taisonas sumokėjo jai 250 000 dolerių. Dabar boksininkas didžiųjų kačių nebelaiko.

Kelvinas Kulidžas ir usūrinis šuo Rebeka

1926 m. JAV prezidentui Kelvinui Kulidžui iš Misisipės buvo atsiųstas usūrinis šuo - gyvūnas buvo skirtas Padėkos dienos šventiniam stalui. Bet K.Kulidžas niekada nebuvo valgęs tokios mėsos ir neketino to daryti, todėl gyvūnas buvo pavadintas Rebeka ir paliktas Baltuosiuose rūmuose.

Rebeka laisvai vaikštinėdavo po juos, eidavo pasivaikščioti į lauką ir per Velykas dalyvaudavo margučių medžioklėje. Tiesa, kai kada krėsdavo išdaigas - išsukdavo lemputes, atidarydavo spintas ir iš vazonų iškasdavo gėles. Bet mėgo sėdėti prezidentui ant kelių, kai tas ilsėdavosi prie židinio. 1929 m. prieš išsikraustydama iš Baltųjų rūmų, šeima Rebeką atidavė į Vašingtono zoologijos sodą.

Čarlzas Dikensas ir varna Grip

Rašytojas laikė prijaukintą varną Grip, kuri buvo visateisė šeimos narė. Varna mokėjo pasakyti keletą frazių, o mėgstamiausia buvo „sveika, senute!" Ji sode užkasdavo įvairius daiktus - monetas, maistą, teptukus ir net didelį plaktuką, kurį pavogė iš staliaus. Grip atiminėdavp maistą iš šuns niufaundlendo, kirsdavo snapu į kojas arklininkui ir vaikams.

Po vieno tokio incidento Č.Dikenso žmona išsireikalavo, kad varna būtų perkelta gyventi į daržinę, kur miegodavo ant arklio nugaros. Apie savo numylėtinės mirtį Č.Dikensas rašė: „ Kai laikrodis išmušė dvylika, ji truputį susinervino, bet greitai susitvardė. Dukart pražygiavo per arklidę, sustojo paloti, susvyravo, šūktelėjo „sveika, senute!" ir mirė".

Florens Naitingeil ir pelėda Atėnė

1850 m. Atėnuose mažytis pelėdžiukas iškrito iš lizdo tiesiai vaikėzams į rankas. Jauna moteris pamatė, kad paukščiukas greitai bus mirtinai nukankintas ir jį išgelbėjo. Pelėdžiukui nepaprastai pasisekė - ta moteris buvo Florens Naitingeil, anglė medicinos sesuo, kurios vardas tapo „gailestingumo" sinonimu.

F.Naitingeil pelėdą pavadino Atėne ir švelniai rūpindavosi paukščiu: maitino iš rankų, išmokė lenktis ir daryti reveransą, nešiodavo ją prijuostės kišenėje. Atėnė jai atsakydavo nepaprasta ištikimybe, kartais net pernelyg aršia: pelėda nemėgo tų, kuriuos laikė įkyruoliais ir skaudžiai kapodavo drįsusius prie jos šeimininkės prieiti per arti.