Gal dronas tik pasivaideno?

Pirmadienį rytą gyventojams pastebėjus galimai iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną, su kiekviena diena iš valdžios institucijų skleidžiama vis kitokia informacija. Pirmąją dieną į kaltinimus, kad ne tarnybos, o gyventojai pastebėjo galimą valstybės oro erdvės pažeidimą, Lietuvos kariuomenė gynėsi oficialiai pranešdama, jog dronas buvo stebėtas dar Baltarusijoje. Tačiau Lietuvoje kažkokiu būdu buvo praganytas, o visuomenė apie incidentą įspėta po daugiau kaip dviejų valandų.

Vėliau policija spaudos konferencijoje išreiškė viltį, kad droną ras grybautojai. Tačiau radybų nesulaukus, antradienį kariuomenės vadas nustebino dar labiau. „Gali būti, kad visai nebuvo jokio objekto įskridusio į Lietuvą", - netikėtai pranešė kariuomenės vado pareigas metus laiko einantis Raimundas Vaikšnoras. Esą nufilmuoti vaizdeliai galėjo būti Ukrainoje, o visa ši istorija yra „fake news".

Apie droną pranešę gyventojai liko šokiruoti ir juokauja, kad gal virš jų namų skrido Karlsonas. Kiti svarsto, kad gal ir pats kariuomenės vadas tėra iliuzija?

„Kol nepaaiškėja naujos aplinkybės, pavyzdžiui, randamas objektas, tikriname visas įmanomas versijas, net ir mažai tikėtinas. (...) Ar tiriame kitas versijas? Taip. Pagrindinė versija - bepilotis orlaivis. Bet kol nepaaiškėja įrodymai arba naujos aplinkybės - stengiamės neprisirišti prie išankstinių etikečių ir neatmetame jokių kitų scenarijų", - antradienį „Facebook" paskelbė R.Vaikšnoras.

Kritika iš prezidentūros

Kritikos dėl tokios komunikacijos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir kariuomenės vadas sulaukė net iš aukščiausių šalies vadovų. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad tai, kad apie galimą droną pirmiau informavo gyventojai, o ne pačios tarnybos, rodo didelę bėdą: „To nesusikalbėjimo yra pakankamai daug. Jo buvo ir pirmuoju atveju. Reikalingi aiškūs algoritmai, kas kalba, ką kalba, kada kalba, kada priimami sprendimai, kada informuojama visuomenė ir kaip bus."

Premjeras Gintautas Paluckas sušaukė tarpinstitucinį pasitarimą. „Jau dabar turimomis priemonėmis - nelaukiant papildomų investicijų - patikslinus atsakomybių pasiskirstymą ir sustiprinus tarpinstitucinę sąveiką, gyventojai apie bepiločių orlaivių keliamas grėsmes bus informuojami greičiau ir tiksliau. (...) Šalies institucijoms skirtas pavedimas - rugpjūtį jos privalo pateikti suderintus algoritmus dėl į Lietuvą įskrendančių dronų detekcijos ir galimo neutralizavimo", - pabrėžė jis.

Radarus įsigijo, bet drono nemato

Prezidentūroje taip pat buvo aptarta padėtis dėl Lietuvos oro erdvės - bepiločių orlaivių identifikavimo, visuomenės informavimo bei grėsmės neutralizavimo klausimai. „Ką galime padaryti, darysime ir darome šiuo metu - tobulinama oro erdvės stebėjimo sistema. Kai kalbame apie žemuose aukščiuose judančių objektų aptikimą, ypač sudėtingomis meteorologinėmis sąlygos, mes įsigijome tam tikrus radarus. Tų radarų kiekį taip pat didinsime ir įsigijimo apimtis plėsime",- antradienį Prezidentūroje kalbėjo D.Šakalienė.

Be to, ministrė pabrėžė, kad bus tobulinama sensorių sistema, įsigyjamos priemonės, leisiančios neutralizuoti dronų grėsmes ir užtikrinti, kad sistemos tinkamai sąveikautų tarpusavyje.

Seimo pirmininkas: apgailėtina

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis, yra apgailėtina. „Ir pačios kariuomenės, krašto apsaugos ministrės pasakymas, kad mes čia nesiruošiame taikos metu (...) šaudyti į kairę ir į dešinę, atrodo labai nekaip. Nereikia į kairę, į dešinę šaudyti. Reikia tiesiog tokius objektus numušti.

Apie krizių valdymą apskritai galima tik patylėti. Nežinau, (...) ką tas krizių valdymo centras apskritai veikia (...). Panašu, kad tokio tipo krizėms šalis nėra pasiruošusi", - sako Seimo vadovas.

Jis pasigedo kariuomenės galimybių veikti savarankiškai, nelaukiant krašto apsaugos ministrės D.Šakalienės sprendimo: „Priimtas sprendimas, kad tokiu atveju ne kariškiai, ne pareigūnai, bet krašto apsaugos ministrė turėtų priiminėti sprendimą, kaip panaudoti (turimą įrangą - aut. past), kada numušti grėsmę keliantį objektą. Na, atleiskite, čia būtų tas pats, kas policininkas, naudodamas šaunamąjį ginklą prieš nusikaltėlį, skambintų vidaus reikalų ministrui ir klaustų, ar galiu panaudoti ginklą. Atrodo neįtikinamai."

Interviu su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Dainiumi GAIŽAUSKU:

- Ar buvote informuotas apie droną anksčiau nei kiti gyventojai?

- Ne, būdamas Marijampolėje gavau pranešimą į telefoną, kaip ir visi kiti gyventojai. Panašiu metu gavau ir aš, ir žmona, ir dukra. Daugiau nei po dviejų valandų po drono pasirodymo.

- Ministrė ir kariuomenės vadas nesako, kada informuoti buvo jie. Kam toks slaptumas?

- Manau, nepasakė, nes nežino, ką pasakyti. Akivaizdu, kad jie gali pakomentuoti tik tiek, kiek jiems paruošia patarėjai ar kažkas. Gavus netikėtą klausimą, jie pradeda kurti. Daugiausiai kuria D.Šakalienė. Mačiau, kaip ji komentuoja. Turėdama paruoštuką, gerai sudėlioja sakinius. O vėliau prasideda kūryba. Gerai išmokusi bėgti nuo klausimo abstrakčiais atsakymais. Tokia neprofesionali melagė. Ir tai yra krašto apsaugos ministrė. Tokiu pavojingu laikotarpiu turime krašto apsaugos ministrę, kuri moka tik atkartoti tai, kas jai lapuke parašyta.

Niekas neakcentuoja, kad vyksta „Zapad" pratybų parengiamoji stadija. Mums sakoma, kad dabar bus telkiamos oro sistemos prie pasienio. Kur iki šiol jos buvo? Prie kokio stulpo jie buvo išsirikiavę? Nejau nežinoma, kad ruošiamasi pratyboms, nejau nebuvo ką tik įskridęs dronas?

Mūsų ministrė atrodo absoliučiai bejėgiškai. O blogiausia, kad į visa tai įtrauktas kariuomenės vadas. Eina paskui ministrę lyg jos adjutantas ir bando atkartoti ar taisyti jos kūrybą, pats įsiveldamas į nesąmoningas šnekas.

Yra sudėlioti aiškūs algoritmai. Krizinėje situacijoje veikia štabas, komunikacinė grupė, skiriamas atsakingas asmuo, per kurį skleidžiama visa informacija. Svarbiausia - be jokio melo. Tai yra abėcėlė. Ar jie išmetę tas instrukcijas. Nes komentuoja, kas ką nori ir baigiasi tuo, kad drono turi ieškoti grybautojai.

- Labiausiai kariuomenės vadas nustebino, kai pasakė, kad drono gal net nebuvo. Nors prieš dieną kariuomenė skelbė, kad dronas buvo sekamas nuo Baltarusijos. Melavo?

- Bandymas kurti. Kaip jie stebėjo dar Baltarusijoje, o Lietuvoje objektas dingo? Ar stebėjimo sistemos į Baltarusiją nuneštos, kad Lietuvoje nieko nebesimato?

Galiausiai pasako, kad čia žmonėms pasivaideno, kažkokios haliucinacijos. Tada oro pajėgų vadas sako, kad visgi tai galėjo būti ne dronas. Gal debesis ar paukštis. Tai taip ir sakyk: „Nemačiau, nežinau".

Tai yra baisu. Visiška betvarkė. Dėl to dabar žmonės jaučiasi dar nesaugiau nei prieš tai.

- Tai yra aukšto rango pareigūnai. Ar jie tinkami eiti savo pareigas?

- Tai yra pirmieji asmenys, atsakingi už mūsų saugumą ir ginkluotų pajėgų panaudojimą ekstremalių situacijų metu. Tai yra asmenys, turintys identifikuoti krizę ir nedelsiant priimti reikiamus sprendimus, pajungdami greito reagavimo pajėgas. Tai yra pirmi asmenys, kurie turi aiškiai komunikuoti aukščiausiame lygmenyje šalies vadovams ir žmonėms. Tai yra taisyklės kaip abėcėlė, bet jie tokių instrukcijų gal nematę. Atrodo, kad net nežino, kad tai egzistuoja.

O jeigu tas dronas su sprogmenimis? Nusvyra rankos. Greičiau reikia paleisti tokią Vyriausybę su G.Palucku priešakyje.

- Jeigu šią istoriją prilygintume pratyboms, kurias vertina ne tik visuomenė, bet ir priešiškos jėgos, kaip mes pasirodėme?

- Jeigu kažkam Rusijoje ar Baltarusijoje reikia surašyti raportą, kokios sistemos ir kaip veikė pas mus, tas žmogus turbūt ateitų pas savo vadovą ir sakytų: „Nežinau, ką parašyti. Ten nieko nėra, nėra, ką rašyti." Taip atrodo iš šono.

- Žmonės gąsdinami karu, raginami būti pasiruošus dienai X. Nuo šių metų pradžios padidinti akcizai dėl gynybos fondo finansavimo, nuo kitų metų įsigalios mokesčių reforma, priimta dėl gynybos finansavimo didinimo. Kiek žmonės bus motyvuoti prisidėti daugiau prie gynybos finansavimo, matydami tokias situacijas?

- Nė kiek. Neseniai Valstybės kontrolė konstatavo, kad neaišku, kaip buvo panaudoti 700 mln. eurų. Gaisrai po tokios žinios turėjo užsidegti Seime, Vyriausybėje. 2 mln. eurų, skirti informavimo sistemoms, taip pat panaudoti ne pagal paskirtį. O mokestinė reforma priimama gynybai finansuoti.

Žmogus galvoja: iš mūsų milijonus surenka, bet net valstybės kontrolė nežino, kur jie išleidžiami. Gal kažko mes nežinome, nes viskas slapta. Bet dabar aiškiau nei aišku - laisvai įskrido dronas, o atsakingi žmonės meluoja. Dabar jie sako: statysim, priartinsim, išskleisime. Nėra baisiau, kai meluojama, paskui pamirštama, kas buvo sakyta ryte, ir vakare jau sakoma priešingai. Vieną kartą dar galima atleisti. Bet kai tai vyksta nuolat, baisiau negu baisu.