Buvęs muitinės tarpininkas Gediminas: „Geriau auginti arbūzus“

- Koks buvo jūsų gyvenimas iki žemės ūkio veiklos?

- Kurį laiką gyvenau Vilniuje, dirbau muitinės tarpininku, vėliau - logistikos vadybininku. Tačiau toks gyvenimo tempas man galiausiai atsibodo. Nusprendžiau grįžti į tėviškę - į Druskininkus - ir čia kažko imtis.

Iš pradžių ėmiausi ne arbūzų - dirbau vaikų darželyje direktoriaus pavaduotoju ūkiui. Nuo 2017-ųjų pradėjau auginti braškes, o nuo 2019 metų susidomėjau arbūzais. Tiesa, pradžia buvo sunki - kelerius metus niekaip nepavyko jų išauginti. Bet nepasidaviau. Galiausiai atradome mums tinkamą auginimo būdą ir pradėjo sektis.

Kadangi sėklų reikėjo nedaug, o iš užsienio įvairesnių veislių galėjome įsigyti tik didelėmis pakuotėmis, sugalvojome jas perpakuoti ir pardavinėti internetu. Taip gimė internetinė parduotuvė arbuzuseklos.lt.

Dabar ne tik prekiaujame sėklomis, bet ir patys auginame bei parduodame daigus ir arbūzus. Žodžiu, spaudžiam viską, ką tik iš arbūzų galima išspausti (juokiasi). Patys augindami arbūzus galime išbandyti, kaip konkreti veislė auga mūsų klimato sąlygomis, ir šia patirtimi pasidalinti su klientais.

- Kodėl nusibodo sostinė?

- Vilnius man pasirodė per didelis, per triukšmingas, per daug žmonių, ilgi atstumai, nuolatinis skubėjimas. Labai daug laiko praleidi automobilyje. Galiausiai atsibodo būti pavaldiniu - kai vis kas nors sako, ką ir kaip daryti (juokiasi). Dabar esu pats sau vadovas - ir tai turbūt vienas geriausių gyvenimo pokyčių. Gyvename netoli Druskininkų, viskas šalia - darželis, mokykla. Patogu.

- Kodėl būtent arbūzus auginate?

- Turėjau paveldėtos žemės - apie 50 arų, dar tiek pat nuomojuosi. Tiek mums visiškai pakanka. Arbūzų auginimas ir mūsų svetainė arbuzuseklos.lt tapo mūsų šeimos papildoma veikla, kuri ne tik teikia džiaugsmo, bet ir generuoja papildomas pajamas.

- Patirties turite daug, ką patartumėte tiems, kurie tik planuoja auginti arbūzus?

- Lietuvoje klimatas nėra idealus, tad svarbiausia - rinktis hibridines sėklas. Tokie arbūzai būna didesni, saldesni, gražesni ir geriau prisitaiko prie mūsų oro sąlygų. Ant pakuotės ieškokite žymėjimo F1 arba H - tai hibridai.

Kitas patarimas - auginkite arbūzus ant plėvelės. Būna, kad žmonės naudoja chemikalus žolėms naikinti, nes nenori dirvos dengti plėvele. Bet juk nėra gerai tie purškimai. Mes viską auginame natūraliai.

Arbūzai augdami savo ūsais įsikimba į žoles ir išravėti beveik neįmanoma. Jie mėgsta šviesą, o jei žolė juos užgožia, vaisiai būna maži, net nesunoksta. Su plėvele viskas paprasta - ištiesiate, padarote skylutes ir ten sodinate daigus. Žolė neauga, arbūzai gauna daug saulės, šaknys šilumos - rezultatas puikus.

- Kokia žemė tinka arbūzams?

- Pas mus Druskininkuose yra priesmėlis - tai labai tinkama žemė. Prieš sodinant tręšiame žuvų miltais, o vėliau laistome skiestu dilgėlių raugu. To visiškai pakanka. Arbūzai gali augti visose Lietuvos dirvose - svarbiausia, kad jos nebūtų per riebios. Komposto dėžėse, kur puikiai auga moliūgai, arbūzai dažnai skursta, nes tokia žemė jiems per riebi.

Svarbiausia arbūzų augimui - šiluma, saulė ir tinkamos oro sąlygos. Iššūkių kelia vytulys - liga, atsirandanti esant šlapiam ir vėsiam orui. Taip pat kartais kenkia skruzdėlės. Kuomet sėklos sėjamos į daiginimo substratą, dažnai jis būna su perlitu, turi purumo. Iš vazono ištrauktą šaknyną kartu su substratu sodiname į duobutę ir skruzdėms toje vietoje labai patinka gyventi (juokiasi). Skruzdės pakenkia šaknims ir arbūzai sunyksta. Bet tai nėra masinis dalykas. Retkarčiais pasitaiko ir kurklių, kurie taip pat kenkia šaknims.

- Kaip realizuojate savo išaugintus arbūzus?

- Viską parduodame tiesiai iš ūkio Neravuose. Žmonės atvažiuoja, renkasi, domisi. Būna tokių, kurie pirmą kartą gyvenime mato arbūzų lauką - nustemba, kad Lietuvoje juos išvis galima auginti. Šiemet pasodinome apie 60 skirtingų veislių - įvairiausių spalvų, dydžių, skonių. Turime ir šviesiai žalių, tamsiai žalių, ir dryžuotų - parduotuvėse tiek įvairovės nerasite.

- Kaip išsirinkti skaniausią arbūzą?

- Parduotuvėse apie 50 proc. arbūzų būna tinkamai sunokę, kiti 50 proc. - ne. Jie dažnai skinami masiškai, neatsižvelgiant į kiekvieno nokimo lygį, tiesiog visa eilė nuskinama ir kraunama į vilkiką. Tokia didelių ūkių praktika. Ieškant skaniausio, geriausia - pabelsti: jei garsas skardus, arbūzas tinkamas, jei duslus - pernokęs. Lauke rinktis dar paprasčiau - kai arbūzo ūselis prie kotelio visiškai nudžiūsta, vaisius būna sunokęs. Tokį ir reikėtų imti.

Aš pats neturiu vieno mėgstamiausio - gal šiek tiek skanesni geltonieji arbūzai.

- Jeigu pas jus žmogus nusiperka arbūzą, iš jo sėklų galima išauginti skanių arbūzų?

- Jei arbūzas - hibridinis, sėklų naudoti nereikėtų. Iš jų nebeišaugs toks pats vaisius. Jeigu tai ne hibridas - galima bandyti. Tačiau iš arbūzų išimtomis sėklomis nedaug kas nori rizikuoti.

- Kiek laiko trunka užauginti arbūzą?

- Jei sodinami daigai, ankstyvos veislės užauga per 1,5 mėn., vėlyvesnės - per 2 mėnesius. Jei sėjama sėklomis, procesas trunka apie 2,5-3 mėnesius. Pavyzdžiui, pernai daigus pasodinome birželio 3-4 dienomis, o jau liepos viduryje ragavome pirmuosius arbūzus. Derlių realizavome čia pat, iš ūkio. Pernai išauginome apie 8 tonas arbūzų - viską išpirko vietiniai.

Bandėme prekiauti mugėse, bet supratome, kad paprasčiau ir jaukiau dirbti savo ūkyje šalia namų.

Pernai prekybą pradėjome rugpjūčio 3 d., šiemet viskas šiek tiek vėlavo - taigi prekyba vyksta nuo rugpjūčio vidurio.

- Kokios arbūzų kainos pas jus?

- 1,70-2 eurai už kilogramą.

- Rekordais galite pasigirti?

- Tokių rekordų nebuvo tikslo siekti (juokiasi), bet pirkėjai pasakoja, kad iš mūsų sėklų užaugino net 15 kg sveriančius arbūzus. Mūsų pačių rekordas - 12 kg 900 g.