„Nematomas“ priešas - oro tarša

Labiausiai orą teršia transportas ir kietojo kuro deginimas. Šiųmetinę žiemą žmonės šildėsi gerokai aktyviau nei ankstesniais metais. Nenuostabu, kad ir taršos tokiu atveju pasklinda daugiau.

Kaip skelbia Higienos institutas, šaltas, sausas oras, silpnas vėjas ir temperatūros inversija (kai šaltas oras apačioje, o šiltas viršuje), „užrakina" teršalus žemės paviršiuje ir neleidžia jiems išsisklaidyti, todėl oro kokybė blogėja. Pavojų sveikatai kelia smulkios kietosios dalelės (KD2,5), kietosios dalelės (KD10), azoto dioksidas ir anglies monoksidas.

„Žema oro temperatūra sukelia natūralias organizmo reakcijas: susiaurėja kraujagyslės, padidėja kraujospūdis, padidėja širdies apkrova. Kai šaltis ir oro tarša veikia kartu, neigiamas poveikis organizmui sustiprėja. Šaltu oru žmonės dažniau kvėpuoja per burną, todėl oras nepakankamai išsifiltruoja ir daugiau teršalų patenka į giliuosius kvėpavimo takus.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad šaltas oras didina širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimų, infarktų ir insultų riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo takų ligomis. Be to, šaltis silpnina kvėpavimo takų apsaugines funkcijas, todėl organizmas tampa jautresnis infekcijoms", - informuoja Higienos institutas.

„Vakaro žinios" apie oro taršos poveikį sveikatai kalbėjosi su Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu prof. Edvardu DANILA.

- Kokią grėsmę sveikatai kelia oro tarša, ypač šaltuoju laiku?

- Grėsmės yra trumpalaikės ir ilgalaikės. Trumpalaikės grėsmės retai būna pavojingos sveikatai, dažniausiai tik sudirginami kvėpavimo takai, gali paūmėti lėtinės plaučių ligos (pavyzdžiui, lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchinė astma), nes kietosios dalelės, įvairūs aerozoliai sukelia įvairaus laipsnio uždegimą. Organizmas evoliuciškai daug ko išmokęs, jis turi daug gynybinių mechanizmų, taigi esant neilgam taršos poveikiui organizmas regeneruojasi. Epitelis atsikuria ir liekamųjų reiškinių nebūna.

Blogiausias poveikis yra ilgalaikis. Jo esmė ta, kad kaskart įvykęs uždegimas „užveda" lėtinius mechanizmus. Dar pavojingesnis kitas veikimas (neuždegiminis), vadinamas aktyvių deguonies junginių veikimu: kietosios dalelės, kitos medžiagos patenka į organizmą, o kadangi tos medžiagos biologiškai aktyvios, susidaro aktyvūs deguonies junginiai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios pamažu keičia ląstelės struktūrą ir genetinę informaciją. Juk plaučiai nėra izoliuoti nuo aplinkos, jie nepritaikyti kvėpuoti užterštu oru.

Jei žmogus kvėpuoja nosimi, o ne burna, žala kur kas mažesnė. Oras, įkvėptas per nosį, iš pradžių keliauja į viršų, po to leidžiasi žemyn, taigi absoliuti dauguma dalelių yra nusodinama. Visai kas kita, jei žmogus užterštoje aplinkoje kalba, užsiima aktyvia fizine veikla, tada nebelieka to natūralaus apsauginio barjero.

- Kas vyksta ląstelėse, kai jas veikia ilgalaikė oro tarša?

- Kadangi ląstelės neapsaugotos, jas pradeda „bombarduoti" įvairios medžiagos, todėl pamažu pradeda kisti ląstelės genetinė informacija. Atitinkamai pradeda keistis ląstelės struktūra ir ji tampa ne tokia, kokia turėtų būti, funkcionuoja netinkamai.

Tai savo ruožtu lemia kelis dalykus: pirmiausia - didėja žmogaus imlumas infekcijai; gali darytis uždegimas; dažnėjant ir ilgėjant taršos kietosiomis dalelėmis laikotarpiui, ta ląstelės genetinė informacija vis kinta, ilgainiui tos ląstelės tampa net vėžinėmis, nors tai nėra dažnas dalykas. Vis dėlto skaičiuojant pasauliniu mastu vis daugiau vėžio atvejų lemti būtent aplinkos veiksnių.

- Jeigu lygintumės su visu pasauliu, pas mus nėra tiek užteršta, kaip pramoninėse šalyse?

- Aišku, palyginti su pramoninėmis šalimis, mes esame kaip „didelis kaimas". Bet Vilnius ir kiti miestai jau gana dideli, ten ir koncentruojasi tarša. Kartais žmonės tą taršą ignoruoja, nes nemato. Bet ir negali matyti, nes viskas yra mikrometro lygio. Žmogus to negali nei pajusti, nei užuosti, nei pamatyti. Reikia stebėti informaciją apie oro taršą, kuri pateikiama atitinkamų institucijų.

Tuoj pavasaris, nutirps sniegas, bus daug smėlio gatvėse, jeigu dar nelis... Tokiose vietose bent jau neužsiimkite fizine veikla, jei tik galite. Kvėpuokite nosimi.

- Dažnai girdime, kad dėl oro taršos itin budrūs turi būti lėtinėmis ligomis sergantieji, vaikai, besilaukiančios moterys, bet tai turi būti svarbu visiems be išimties?

- Vienareikšmiškai. Ypač svarbu, kad saugotųsi vaikai. Kai vaikas gimsta, dauguma organų būna susiformavę, išskyrus plaučius. Plaučių branda baigiasi 18-20 metų žmogui. Jeigu iki to laiko vaikai dažnai patiria oro taršos sąlygas, sutrinka plaučių natūrali raida. Sutrinka normalus visavertis imuninis atsakas. Sutrinka gynybiniai plaučių mechanizmai. Bet iš principo saugotis turėtų visi.

- Turime tokią mokslo pažangą, bet dar nesukurta tai, kad žmogaus organizmas galėtų išsivaduoti iš taršos...

- Taip, jūs teisingai sakote. Iš kur tarša atsiranda? Didesne dalimi iš pramonės. Gal į politiką nenukrypkime, bet kai kurios didžiosios šalys net neigia taršą, neigia tai, kad vyksta klimato kaita. Kai kurių galingų šalių prezidentai tą teigia. Jeigu valstybiniu lygmeniu taip sakoma, tai pramonininkams gerai, - mažiau filtrų ir visų kitų.

Mokslas tai mokslas, bet jo duomenų panaudojimas kasdieniame gyvenime didele dalimi priklauso nuo politinių sprendimų. Europa pasakė, kad automobiliai turi būti minimaliai taršūs, bet konkurencinėje kovoje nugalės Kinija. Tada - lobizmas, politikai sakys „atidedame sprendimus". Taigi ir atsakymas yra kompleksiškas.

Keičiasi klimatas, vyksta stichinės nelaimės. Kad ir mes, gyvename šalia Baltarusijos, ten pradeda degti durpynai. Kietosios dalelės ore suspenduotos gali išlikti labai ilgai ir jos nunešamos šimtus kilometrų, priklausomai nuo vėjo krypties. Daug kas priklauso nuo mūsų, bet daug kas ir nuo mūsų nepriklauso.

- Kaip tinkamai pasirūpinti savo sveikata? Šiandien tiek daug visko - druskų kambariai, deguonies terapija ir pan.

- Medicina, kaip ir bet kuris dalykas, yra paslauga. Kai yra paslauga, vadinasi, atsiranda verslumo elementas. Reikia atskirti verslumą ir tikru mokslu paremtus duomenis. Visi druskų kambariai, ozono terapijos nieko bendro su mokslu ar, siaurąja prasme, su tikra medicina neturi. Jie turi teigiamos naudos tiek, kiek žmogus tuo tiki, skiria dėmesio ir pastangų sau.

Padėti gali tik apsauga nuo užterštumo. Bet vėl bėda - sako žmogus, darbo vietoje ar buityje turintis sąlytį su oro teršalais, kaip aš čia vienas ar viena dėvėsiu respiratorių, kaip čia aš išsiskirsiu? Mes, medikai, dažniausiai susiduriame su pacientais, kurie atėjo, nes turi sveikatos bėdą. Sakome, jums tas ir tas, jūs turite dėvėti kaukę savo paties labui. Bet žmogus, kol jaučiasi gerai, retai kada klauso gerų patarimų.