Rusijai ir Baltarusijai - Lietuvos sankcijos

Atsižvelgiant į Rusijos ir jos bendrininkių šalių vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir poreikį Lietuvai papildomai, greta Europos Sąjungos nustatytų tarptautinių sankcijų, nacionaliniu lygmeniu, kiek tai neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams ir ES teisei, taikyti ribojamąsias priemones valstybėms agresorėms kaip užsienio politikos priemonę, 2023 m. balandžio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas.

Įstatymas galioja iki 2026 m. gegužės 2 dienos. Jame įtvirtinta: „Nustačius poreikį pratęsti nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą, Vyriausybė likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos teikia Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą."

„Dėl Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos tęsiamos beprecedentės karinės agresijos prieš Ukrainą priežastys, dėl kurių buvo priimtas Įstatymas, nėra išnykusios. Rusija tęsia 2022 m. vasario 24 d. pradėtą agresijos karą prieš Ukrainą, toliau vykdo karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, milijonai ukrainiečių priversti palikti savo namus ir šalį. Rusija toliau apšaudo miestus, vykdo atakas prieš civilius gyventojus ir civilinę Ukrainos infrastruktūrą. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia sudaromos palankios sąlygos vykdyti hibridines atakas ir įvairaus pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką.

Rusijos Federacija toliau atvirai ir intensyviai išsako grasinimus Ukrainą remiančioms valstybėms, niekindamos jų nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigdamos jų egzistavimą. Rusijos vykdomas agresijos karas prieš Ukrainą ir toliau daro reikšmingą neigiamą poveikį ne tik ES valstybių narių ir NATO šalių, bet ir visos Europos saugumui.

Rusija ir toliau stiprina savo karinę galią, daug dėmesio ir išteklių skirdama karo pramonės plėtrai. Rusijos karinės išlaidos auga įspūdingais tempais ir 2025 m. siekė mažiausiai 13,5 trln. rublių (apie 130 mlrd. eurų), tai sudarė apie 6,3 proc. šios šalies BVP. Tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys ne tik nuo agresijos karo prieš Ukrainą eigos, bet ir nuo galimybių gauti prieigą prie prekių ir technologijų, kurios Rusijai yra kritiškai būtinos siekiant didinti ginkluotės bei amunicijos gamybą ir išteklius", - dėsto Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.

Pasak jos, atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijai. Rusija nuo karo pradžios naudojasi Baltarusijos teritorija, dislokuoja joje savo karius.

Nuo 2024 m. liepos per Baltarusijos oro erdvę Rusija leidžia į Ukrainą bepiločius orlaivius „Geran-2" („Shahed-136"). Baltarusija ne tik remia Rusijos užsienio politikos iniciatyvas, bet ir koreguoja savo strateginius dokumentus, kad jie atitiktų Rusijos tarptautinio saugumo interesus, pavyzdžiui, 2024 m. pavasarį buvo atnaujinta Baltarusijos karinė doktrina. Be to, Baltarusijos veiksmai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir patikimai valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrolei ir apsaugai, todėl Įstatyme nustatomos ribojamosios priemonės Baltarusijos Respublikos piliečiams", - rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Pasak ministerijos, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra tikslinga pratęsti Įstatymo galiojimą.

„Siūlome pratęsti Įstatymo ir ribojamųjų priemonių galiojimo laiką numatant pratęsimą ne vieniems metams, o iki 2027 m. gruodžio 31 d. Toks pasiūlymas neprieštarautų proporcingumo principui ir nuostatai, kad ribojamosios priemonės yra laikinos ir turi būti peržiūrimos. Atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, nustatyti draudimai pirkti, importuoti ar perduoti naftos produktus, jei jų kilmės šalis Rusija arba Baltarusija arba jie yra eksportuojami iš Rusijos arba Baltarusijos.

Reglamentai nustato draudimą įvežti (importuoti) kurą, bet praktikoje, vadovaujantis protingumo kriterijumi, draudimas netaikomas iš Rusijos ir Baltarusijos įvažiuojančių krovininių kelių transporto priemonių standartiniuose bakuose įvežamam kurui. Lietuvos Respublikos institucijos yra nustačiusios atvejų, kai degalai, esantys trečiosiose šalyse registruotų krovininių kelių transporto priemonių, atvykstančių iš Rusijos ir Baltarusijos, degalų bakuose, nupilami Lietuvoje, tokiu būdu pažeidžiant ES įvestas sankcijas. Siekiant užtikrinti ES sankcijų įgyvendinimą ir kontrolę, siūloma papildyti įstatymą ir nustatyti draudimą į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos įvažiuoti transporto priemonėmis, jei jų standartiniuose kuro bakuose esantis kuro kiekis viršija 200 litrų", - dėsto Užsienio reikalų ministerija.