Jau keliolika metų klientams nuomojama neregistruota pokylių salė Plungės miesto tyliajai zonai priklausančiame gyvenamųjų namų kvartale Gandingos gatvėje tapo galvos skausmu šios gatvės gyventojams. Į vietos valdžią kreipkis nesikreipęs, joje sėdi kurti.
Su kaimynų Kazimieros ir Boleslovo Batavičių gyvenamajame name įrengtoje pokylių salėje vykstančiais naktiniais pokyliais it su vėjo malūnais kovojantys Gandingos gatvės gyventojai tesiekia, kad po dienos darbų namuose galėtų ramiai pailsėti, tačiau yra priversti naktimis kęsti linksmybių dalyvių keliamą triukšmą ir patys fiksuoti kaimynystėje daromus pažeidimus.
Gyventojai tapo triukšmo įkaitais
Nuo triukšmo kenčiantys tyliosios zonos gyventojai „Respublikai“ pasakojo, kad naktimis dažnai būna priversti šokti iš lovų ir stebėti visiškai nepageidaujamus fejerverkus.
Dėl pokšinčių fejerverkų įsijungia automobilių signalizacija, kartu pradeda skalyti šunys. Svečiams išeinant į lauką iš pobūvių salės ataidi ir triukšmingos muzikos garsai. Juos paįvairina besilinksminančiųjų šūkavimai, automobilių durelių trankymas, paleidžiami varikliai. Tikra tylioji zona!
Už viešosios rimties trikdymą pokylių salės šeimininkai ne kartą bausti administracinėmis baudomis, tačiau, anot Gandingos gatvės gyventojų, nuo to gyventi nė kiek ne ramiau. Gyventojai atakavo skundais Plungės rajono savivaldybės administraciją ir kitas atsakingas vietos institucijas, tačiau Plungės valdininkai tesugebėjo tik imituoti, kad mėgina išgliaudyti šį riešutą. Greta pokylių salės esančiame name gyvenantis Jonas Muralis nuo triukšmo buvo priverstas gelbėtis drastišku būdu - užmūrijo dviejų savo namo langų ertmes. Kad tik būtų ramiau. Taip pat įsigijo skaitmeninius fotoaparatą ir diktofoną, kad fiksuotų panosėje vykdomus pažeidimus ir priverstų valdiškas institucijas atlikti savo pareigas.
Pavargę nuo beprasmių susirašinėjimų su vietos klerkais plungiškiai kreipėsi pagalbos į kraštietį Seimo narį Jurgį Razmą, įvairių ministerijų atstovus, Seimo kontrolierių įstaigą. Seimo kontrolierių prašoma įvertinti Plungės rajono savivaldybės administracijos, Plungės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei vietos policijos galimai neteisėtą neveikimą ir piktnaudžiavimą įgaliojimais. Gal triukšmas, kurio negirdi Plungės biurokratai, bus išgirstas sostinėje?
Kas galima vieniems, nevalia kitiems
Gandingos gatvės gyventoją J.Muralį, kuris yra Plungėje veikiančio naktinio klubo „Galera“ ir restorano „Skalvija“ savininkas, papiktino ne tik vietos valdininkų trypčiojimas aplink pokylių salę su maisto ruošimo patalpomis, bet ir dvejopi standartai, galiojantys verslininkams Plungėje.
„Batavičių pokylių salė yra nelegali - jų namų valdoje yra užregistruotas gyvenamasis namas, o ne komercinis pastatas, gyvenamajame name pokylių salė neregistruota, - teigė J.Muralis „Respublikai“. - Jie per 16 veiklos metų buvo tik iš dalies išsipirkę verslo liudijimus ir ne vykdomai veiklai, bet tokie liudijimai nesuteikia teisės nuomoti neregistruotų patalpų. Tai yra nelygiateisė konkurencija. Kodėl aš turiu dirbti legaliai ir mokėti didžiulius mokesčius, kai mano kaimynams tai neprivaloma?“
J.Muralis rodo savo paties darytas fotografijas, kuriose užfiksuoti kaimynystėje esančios pokylių salės lankytojų automobiliai, pastatyti statmenai judėjimo krypčiai, ne aikštelėje, net dviem eilėmis. Kai kurios mašinos stovi ant vejos. J.Muralio įsitikinimu, tai - akivaizdūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriuos bet kuris policininkas įformintų su malonumu. Tačiau Plungės policija už juos nieko nenubaudė. J.Muralis fotografijas nusiuntė į Lietuvos kelių policijos tarnybą ir paprašė įvertinti, ar taip statant automobilius pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Atsakymas buvo vienareikšmiškas - taisyklės pažeistos.
Plungiškio pateiktas fotografijas peržiūrėjusi Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle-Eigirdienė problemų dėl valstybės žemėje savavališkai įrengtos automobilių aikštelės neįžvelgė. Direktorė J.Muralį informavo, kad pagal Statybos techninį reglamentą Gandingos gatvės atkarpa, kurioje statomi automobiliai, yra D kategorijos, o C ir D kategorijų gatvėse transporto priemonių statymo leistinas būdas nereglamentuojamas.
„Deja, ponia direktorė nesivargino skaitydama statybų reglamentą ir neįskaitė, kad jis galioja rengiant detaliuosius planus, o ne kelių eismo dalyviams“, - reziumavo J.Muralis.
Niekam netrukdo, bet ne kartą bausta
Pokylių salės savininkė K.Batavičienė „Respublikai“ tvirtino, esą nėra įrodymų, kad pokylių salė veikia nelegaliai, tačiau pripažino, kad ji neregistruota.
„Mums nereikia įteisinti komercinių patalpų, - gynėsi verslininkė. - Jei daugiau kaip 50 proc. gyvenamojo namo užimtų verslas, tada pokylių salę reikėtų registruoti. Mes turime 505 kvadratinius metrus, iš jų verslui naudojame tik apie 120 kvadratų. Mes turime dokumentų, kiek tik reikia“.
O gal pokylių salės savininkai turi ir dokumentus, leidžiančius statyti automobilius ant žalios vejos? Pasak K.Batavičienės, „jokios žalios vejos čia nėra ir niekada nebuvo“. O kas žaliuoja J.Muralio darytose fotografijose? K.Batavičienė atrėmė: „Kokia ten žalia veja...“
Pokylių salės savininkė neslėpė, kad pokyliai užtrunka „ir iki dvyliktos, ir po dvyliktos“, tačiau bandė įtikinėti, kad joks triukšmas iš salės nesklinda ir kaimynams netrukdo. „Respublikai“ pasiteiravus, už ką gi tada ji yra bausta, moteris prisipažino ne kartą buvusi nubausta už viešosios rimties trikdymą. Kitaip tariant, už tą patį triukšmą. Anot plungiškės, teismas ją nubaudė be kaltės, bet ji baudas sumokėjo. „O kur dingsi? - svarstė moteris. - Kai antstoliai ateis, ne tokias baudas reikės sumokėti“.
K.Batavičienė neatmetė galimybės, kad kaimynystėje gyvenantis J.Muralis dėl triukšmo skundžiasi neva siekdamas ją sužlugdyti kaip konkurentę. Tačiau skundą Seimo nariui J.Razmai pasirašė ne vienas J.Muralis, o 7 žmonės. Negi jie visi yra K.Batavičienės konkurentai?
Protokolui turi pakakti ir skundo
Pasak Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Veiklos organizavimo ir prevencijos skyriaus viršininko Sigito Urbono, įstatymai ir kiti teisės aktai numato gyventojų teisę į sveiką ir ramų gyvenimą, tačiau tai priklauso nuo policijos ir savivaldybės darbuotojų tinkamo pareigų atlikimo.
„Jeigu vakaro (nuo 18 iki 22 val.) ir nakties laiku (nuo 22 iki 6 val.) pokylių salės lankytojai kelia triukšmą ir taip trikdo viešąją rimtį, tokia veika pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą turi būti kvalifikuojama kaip viešosios rimties trikdymas, - sakė S.Urbonas. - Neturi įtakos, ar žmonės švenčia Naujuosius metus, Kalėdas, gimtadienius. Šitaip švęsti galima visus metus ir visą tą laiką nė vienas kaimynas negalės normaliai pailsėti. Juk vieniems švenčiant, kitiems rytą neišsimiegojus teks eiti į darbą. Todėl laikausi pozicijos, kad švenčių šventimas gyvenamuosiuose namuose yra atgyvena. Jei nėra pinigų niekam netrukdant atšvęsti užmiestyje, tada geriau išvis nešvęsti. Norėdami švęsti namuose žmonės turėtų investuoti dvigubas duris, garso slopinimo sistemas, o tuo pasirūpina retas kuris“.
Už viešosios rimties trikdymą gresia įspėjimas arba bauda iki 300 litų. Pakartotinis pažeidimas gali paploninti piniginę 300 - 1 tūkst. litų. S.Urbono teigimu, išmatuoti triukšmą specialiais aparatais nėra privalu - protokolui surašyti užtenka ir kaimynų nusiskundimų ar liudytojų parodymų. Todėl visai nesvarbu, kad pažeidėjas iki atvykstant pareigūnams suspės pritildyti triukšmo šaltinį.
S.Urbono duomenimis, policija kasmet išaiškina iki 15 triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimų. Dėl viešosios rimties trikdymo - daugiau nei 8 tūkst. administracinių teisės pažeidimų.
Kodėl įstatymai Plungėje negalioja?
- Ar normalu, kai nuosavame name miesto tyliojoje zonoje rengiami komerciniai pobūviai, naktimis trikdantys vietos gyventojų ramybę? - „Respublika“ pasiteiravo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorės A.BEIERLE-EIGIRDIENĖS.
- Kai mes aiškinomės, kokie tai pobūviai, mums buvo pasakyta, kad jie tik metines ten rengia, senų žmonių pasisėdėjimus. Sieksime patikrinti, kokie tai pobūviai, kokio jie pobūdžio ir kada jie vyksta. Esame sudarę komisiją ir bandysime atlikti patikrinimus pačių pobūvių metu.
- Gatvės gyventojai sako, kad šiemet šioje pokylių salėje besilinksminę svečiai sutemus keturis kartus leido į dangų fejerverkus. Juk per metines žmonės fejerverkų nešaudo.
- Turime gerus įstatymus priėmę, bet, žinokite, visoje Plungėje šaudo, ir nacionaliniame Žemaitijos parke šaudo, ir prie mano namų šaudo. Policija turėtų sėsti ir važiuoti. Yra tyliosios zonos, bet Lietuvoje žmonės jų nepaiso. O sukontroliuoti visus labai sunku.
- O kodėl šios konkrečios problemos jau tiek metų nepavyksta išspręsti?
- Matote, B.Batavičius labai gudriai įforminęs yra: lygtai komercinės, nekomercinės patalpos. Jis tiesiog nėra įforminęs oficialiai - čia ir yra problema. Miesto tyliojoje zonoje pokylių salei tikrai ne vieta. Dabar, jei reikėtų derinti, manau, tikrai būtų neįmanoma suderinti, bet čia yra iš senų laikų.
Savivaldybė negirdi nė Seimo nario, tai kaip girdės paprastus žmones?
Jurgis RAZMA, Seimo narys:
Klausimą dėl gyvenamųjų namų kvartale veikiančios pokylių salės keliamų problemų gyventojams privalo spręsti vietos policija ir savivaldybės administracija. Sulaukęs gyventojų skundo kreipiausi į atsakingas Plungės institucijas ir paprašiau principingai reaguoti į triukšmo problemą. Tenka apgailestauti, kad tas reagavimas labai ilgai užsitęsė. Norėtųsi aktyvesnių veiksmų - kad nebūtų taip, jog triukšmas nurimsta, kol prisirengiama jį išmatuoti. Kodėl šios problemos sprendimas taip ilgai užtruko? Manau, kad šiuo atveju tai yra atsiskleidžianti sisteminė mūsų biurokratijos yda. Kai susiduriama su šiek tiek nestandartine problema, nėra reikiamos valios veiksmingai reaguoti. Ką gali žinoti - greta to nedideliame miestelyje dar gali susiklostyti ir kažkokie pažinčių ar giminysčių ryšiai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"