Kraujasiurbiai mašalai kaip ir kasmet jau pradeda kankinti dzūkus. Nors į Nemuną pilama specialių chemikalų, jų šiemet pakaks tik šiek tiek pristabdyti mašalų dauginimąsi - pinigų Vyriausybė skyrė perpus mažiau, - skelbia dienraštis "Vakaro žinios".
Dzūkai, gyvenantys šalia Nemuno, šiemet vėl turės kentėti nuo nemalonių gamtos išdaigų: jau ėmė ristis žmones ir gyvulius kankinančių kraujasiurbių mašalų lervos.
Kanda ir žmogų, ir gyvulį
Marcinkonyse gyvenantis žvejys Vytautas tvirtino, kad į Nemuną pilami chemikalai - tai vienintelis išsigelbėjimas vietos gyventojams. Tačiau net tais metais, kai lėšų jiems įsigyti būdavo skiriama pakankamai, didžiąją dalį birželio tekdavo kęsti varginančius mašalų antplūdžius.
“Prieš kelerius metus kur nors eidamas turėdavai būtinai nusilaužti medžio šakelę ir nuolat mojuoti, kitaip mašalai smarkiai sukandžiodavo. Žvejoti normaliai nebuvo įmanoma - lįsdavo į akis, burną. Dabar mašalų gal nebe tiek daug, bet Marcinkonyse, apie Merkinę jų dar yra sočiai. Gyvulius ne tik sukandžioja, bet ir užkemša jiems kvėpavimo takus, tie krinta. Buvo tokių atvejų daugybė”, - pasakojo Vytautas.
Praretins, bet neišnaikins
Marcinkoniškis, kaip ir kiti dzūkai, tikrai nenudžiugo sužinojęs, kad šiemet valstybė skyrė perpus mažiau lėšų mašalų lervų naikinimo preparatui “Vectobac” pirkti. Tuo besirūpinantis Alytaus apskrities Teritorijų planavimo, aplinkos ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Romas Balčius patvirtino: vietoj reikiamų 350 000 litų šiemet tam skirta tik 150 000.
“Už skirtus pinigus nupirkome 3520 litrų preparato. Džiaugiamės bent tuo, kad šįmet litro kaina mažesnė dviem litais nei ankstesniais metais, o vanduo Nemune beveik metru seklesnis.
Tačiau tuo kiekiu, kurį galėjome įsigyti, bus tik palaikomas buvęs lygis. Ties Alytumi chemikalų pakako išnaikinti tik 26 procentams mašalų. Nors aukščiau Nemune ties Gerdašiais būdavo išnaikinta 98, ties Druskininkais - 99 procentai. Vadinasi, šis naikinimo būdas tikrai veiksmingas, deja, daugiau jo įsigyti lėšų nėra”, - tvirtino R.Balčius.
Kaimynams nebeliko
Specialistas pripažino dar vieną amžiną problemą: visiškai išvaduoti dzūkų nuo kraujasiurbių parazitų neįmanoma, nes cheminio preparato dėl įvairių priežasčių neišeina pilti Baltarusijos pusėje, iš kur atiteka Nemunas. Anksčiau Baltarusija neleisdavo preparato įvežti net kaip labdaros. Šiemet to nedaryta paprasčiausiai dėl pinigų trūkumo.
“Mašalus pavėjui atpučia iki 70-100 kilometrų. Kai vėjo kryptis - Lietuvos link, visa suaugusių mašalų “dozė” atpučiama dzūkams. Šiemet mašalų nesumažės, bus tik tam kartui iš bėdos apsiginta. Jei tiek pat preparato būtų vežama į Baltarusiją, būtų labai veiksminga. Bet to kiekio, kuris buvo šiemet, užteko tik Lietuvai”, - apgailestavo jis.
Selemonas PALTANAVIČIUS - Gamtininkas:
Nuo 1999 m. pradėtas praktinis mašalų populiacijos reguliavimas, buvau vienas jo iniciatorių. Dabar nebereikalingi tokie preparato kiekiai kaip anksčiau, kai problema buvo įsisenėjusi. Išsiritę mašalai gyvena apie dvi savaites. Šiemet matome, kokie orai - jei dieną apie 10 laipsnių, mašalai nesimaitina ir daugelis žūsta. Kitas dalykas - deja, taip ir nepavyko suderinti šio klausimo su Baltarusija, kur preparatas nėra naudojamas. Yra tokia problema. O į Dzūkiją mašalai atskrenda ir iš Baltarusijos.
Mašalai šiemet turėjo ristis birželio 20-25 dieną. Tad iki Joninių problemos natūraliai nebelieka. O kad vabzdžių įkandimai būtų pavojingi, jų turi būti labai daug, ypač gyvuliams. Ir žmogus žmogui nelygus - vieniems tai lengviau pakeliama, kitiems - sunkiau.
