Visuomenėje visada atsiras individų, linkusių į agresiją, žiaurumą, neturėjusių gražios vaikystės, kentusių patyčias ir pan. Tačiau ne visi sudėtingomis sąlygoms užaugę tampa pavojingais, kitų sveikatai ir gyvybei riziką keliančiais asmenimis.
Lietuvą sukrėtė neįtikėtino žiaurumo nusikaltimas, kai buvo brutaliai nužudytos dvi jaunos merginos. Kūnai rasti gruodžio 4 dieną su durtinėmis ir pjautinėmis žaizdomis. Kauno teismui leidus trims mėnesiams suimti nužudymu įtariamą 29 metų Beną Mikutavičių, visuomenė kelia klausimus, iš kur toks žvėriškas žiaurumas?
- Iš kur toks neįtikėtinas, sveiku protu nesuvokiamas žiaurumas? - „Vakaro žinios" klausė kriminologo doc. dr. Gintauto SAKALAUSKO.

- Yra žmogaus tamsioji pusė, kuri kada nors prasiveržia, aišku, tai labai retas atvejis. Prisiminkime Breiviko (Andersas Behringas Breivikas, - Norvegijos žudikas, nužudė 77 žmones, - aut. past.) atvejį, kuris iššaudė jaunus žmones; karo metu italų milijonieriai važiuodavo į žmonių safarį šaudyti.
- Pamename Lietuvos maniakus Antaną Varnelį, kuris kaimuose senukus užmušinėjo, Kazį Jonaitį, kuris prievartavo ir žudė pakeleivingas mašinas stabdžiusias merginas. Žmonės maniaku jau praminė ir įtariamąjį, kuris dvi merginas žiauriai nužudė.
- Buvo galbūt konfliktai - ar su kitais žmonėmis, ar jo paties vidiniai konfliktai. Turbūt kokie veiksniai iššaukė agresiją, dabar labai sunku vertinti, ar čia buvo ilgalaikiai (veiksniai, - aut. past.), ar trumpalaikiai, ar vaikystės traumos.
- Daug žmonių, neturėję geros vaikystės ar patyrę patyčias, nepriteklių, smurtą, juk netampa pavojingi kitiems.
- Labai geras jūsų pastebėjimas. Jeigu tą žinotume, turbūt pavyktų daug ko išvengti.
Mes daug ko nežinome. Yra žmonių, kurie agresyvūs, daug kas pagalvoja, kad nužudytų ką nors labai supykęs. Bet didžioji žmonių dalis to nedaro ir apie tai galvodami neperžengia ribų. Didžiausias klausimas, tas ribos peržengimas ne tik tada, kai turi kokias mintis, bet kai griebiesi peilio ir darai patį veiksmą. Štai čia kritinis momentas.
- Žiaurumo atvejai dažniau pasitaiko tarp vyrų.
- Statistika rodo, kad didžioji dalis žudikų būna vyrai ir didžioji dalis aukų taip pat būna vyrai. Moterys vyrų aukomis tampa labai retai. Čia gali būti vaikystės traumos, susijusios su blogu santykiu su moteriška lytimi. Nepripažinimas, paniekinimas, patyčios, pasižiūrėtas filmas, prasta būsena dėl nesėkmių gyvenime. Retai būna, kad vyrai pultų žudyti moteris dienos metu, kaip suprantu, visiškai nebūdami apsvaigę, ir taip žiauriai, ir viena po kitos... Tikrai labai netipiška net netipiškų nužudymų atvejų kontekste.
- Pavyzdžiui, 6 žmones nužudžiusiam maniakui Antanui Varneliui buvo pripažinta silpnaprotystė, bet jis gebėjo suvokti savo veiksmus.
- Visais atvejais atliekama psichiatrinė ekspertizė. Pakaltinamumas yra gebėjimas valdyti savo veiksmus ir juos suvokti. Jeigu dėl ligos žmogus to nesugeba valdyti ir suvokti visiškai, tai jis bus pripažintas nepakaltinamu ir bus skiriamos medicininės priemonės. Jeigu yra silpnaprotystė, tai nebūtinai yra iš karto liga, kuri neleidžia suvokti savo veiksmų. Tai - nepakankamo sunkumo liga. Plius ką turime dabar - ko nebuvo ankstesniais laikais - tai ribotą pakaltinamumą, kai žmogus iš dalies negali suvokti. Tai dažniausiai tik bausmės švelninimo aplinkybė.
- Serijiniai žudikai renkasi tam tikras žmonių grupes, štai tas pats Antanas Varnelis rinkosi senukus, Kazys Jonaitis - jaunas merginas. Kas tą lemia?
- Neurobiologiniai tyrimai rodo, kad tai dažniausiai būna kompleksinės traumos, patirtos vaikystėje, padariniai. Žmonės vaikystėje būdavo nemylimi, neprižiūrėti, jų nesūpuodavo. Tas pavyzdys iš globos namų tinkamas (Antanas Varnelis augo vaikų globos namuose, - aut. past.) labai. Kaip kūdikis, kaip vaikas esi niekam nereikalingas. Neurobiologiniai smegenų tyrimai rodo, kad meilės nebuvimo ir apleistumo būsena formuoja tam tikrą smegenų struktūrą. Žmogus jaučiasi, kad jį nuolat kažkas puola. Nors visai kita situacija.
- Po pastarojo atvejo Kaune žmonės daug diskutuoja apie tai, kodėl niekas nematė, koks žmogus, kad gali būti pavojingas ir pan.
- Atpažinti šiuo atveju yra labai sunku, nes tikrai ne kiekvienas, kuris elgėsi agresyviai vaikystėje, kažką iš karto nužudys. Kažkur mačiau rašė „buvo geras vaikinas ir tiek", dažnai būna, kad mes galvojame, kad žiaurūs nusikaltėliai būna išskirtiniai, kitaip atrodo, bet labai dažnai būna, kad iš šono nepasakysi, kas žmogaus galvoj.
- Dabar visokių nuomonių yra dėl visuomenės įsitraukimo sulaikant nusikaltėlį.
- Vertinu dvejopai. Esu sutrikęs. Visuomenės kaltinti nereikėtų. Net Baudžiamasis kodeksas leidžia sulaikyti nusikaltėlį, jei jis padarė nužudymą, įtariamas nužudymu. Netgi galima jam sunkiai sutrikdyti sveikatą, kol jį sulaikinėji. Bet kai sulaikymas įvykęs, galioja būtinosios ginties taisyklės, pagal kurias tu nieko daryti negali, nei papildomai mušti, spardyti, tyčiotis. Yra sulaikytas ir viskas tuo iš principo pasibaigia.
Man atrodo, toje situacijoje riba puse žingsnio ir peržengta. Plius man labai keista, kodėl to nepadarė policija, o darė gyventojai. Nes faktiškai jis (įtariamas žudikas, - aut. past.) per daug niekur nesislapstė, buvo viešumoje. Blogai, kad gali būti siunčiama žinia, va, žiūrėkite, mes, gyventojai, padarėme, policija nepajėgi. Susivienijome, padarėme, darysime tą ir toliau. Bloga žinia teisinei valstybei, nes turime įstatymus, ir pirmiausia sistema turi rūpintis tokiais dalykais, o ne patys žmonės. Ir tuo pačiu negalvoti, kad pirmiausia jie už tai atsakingi. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali būti labai pavojinga.
Labai tikiuosi, kad pati policija pasidarys labai rimtą ir skaidrią savirefleksiją, kas čia įvyko. Ar viskas buvo gerai.
Tai, kad mes turime įstatymus, teisėsaugą, nekaltumo prezumpciją, institucijas, pirmiausia yra ilgalaikės perspektyvos reikalas. Kad mes jaustumės stabiliai ir žinotume, jog yra sistema, kuri tuos dalykus tvarko, ar tai būtų nesunkūs nusikaltimai ar sunkūs nusikaltimai. Mes turime sistemą ir ja turime pirmiausia pasitikėti. Tas yra labai svarbu. Jeigu nebus pasitikėjimo ir visi ims daryti kažką grupelėmis, tada bus labai blogai.
- Ką rodo tyrimai dėl žiauraus nusikalstamumo?
- Pas mus nužudymų prieš 20 metų buvo 7 kartus daugiau. Šalys pagal nužudymų, agresijos skaičių labai skiriasi, tai priklauso nuo bendro konteksto. Štai JAV smurto yra daugiau nei pas mus dėl dviejų dalykų - nes yra didelė nelygybė, įtampa tarp socialinių sluoksnių ir plius yra labai daug ginklų. Kai šie du faktoriai yra vienas šalia kito, tai iškart labai daug smurto, pradedant šaudymais mokykloje, baigiant šaudymais gatvėje, namuose ir kitur.