Pavežėjų rinka Lietuvoje sparčiai plečiasi. Pasirodo, pavežėjai to nežinodami kartais patenka ir į nusikaltimų schemas.
Pavyzdžiui, pavežėjui Vitalijui neseniai teko aiškintis teismuose po to, kai manydamas, kad veža eilinį siuntinį, iš tiesų pervežė sukčiams iš patiklaus žmogaus išviliotus pinigus. Jis sako, kad panašiose situacijose atsiduria ir daugiau vairuotojų.
Kai kurie figūruoja net bylose dėl narkotikų prekybos.
Nemalonioje situacijoje vilnietis pavežėjas Vitalijus atsidūrė prieš kelis mėnesius. Kaip pats sako - tai buvo visiškai įprastas iškvietimas, kai reikia iš vieno taško į kitą nuvežti kieno nors daiktus, pamirštus raktus ir pan.
Tyrimas truko ne vieną mėnesį
„Visiškai oficialiai su oficialiu iškvietimu ir apmokėjimu per programėlę, pasirodo, kažkokia senyvo amžiaus moteris perdavė pinigus sukčiams. Apie tai aš sužinojau tik po septynių mėnesių, kai mane iškvietė į apklausą ir pradėjo klausinėti apie tą iškvietimą. Kai paklausė, ką galiu prisiminti apie tą atvejį, sąžiningai pasakiau, kad pasiseka, jeigu atsimenu, ką tos pačios dienos ryte vežiau. Paskaičiavau, kad per tą laiką aš turėjau kokius 2000 iškvietimų. Kaip aš galiu prisiminti tą konkretų?
Paaiškinau policijai, kad pateiktų oficialią užklausą programėlės valdytojui. Nes vairuotojas iki užsakymo patvirtinimo, niekaip negali žinoti, kas jį iškvies. Be to, vairuotojas negali pasirinkti konkretaus keleivio. Taip, jis gali atmesti iškvietimą, nors tai nėra labai priimtina, bet tik tiek. Kiek žinau, programėlės valdytojai turėjo atsakyti taip, kaip yra, - kad gavus užsakymą jis perduodamas artimiausiai esančiam vairuotojui.
Tuomet klausimas, kaip aš atsidūriau toje vietoje? Atsakymas paprastas: prieš tai aš turėjau užsakymą, po kurio aš žmogų kažkur netoli išleidau ir gavau naują iškvietimą. Kad taip būtų surežisuota, neįmanoma. Programėlės valdytojai oficialiai atsakė, kad aš negalėjau niekaip paveikti nei iškvietimo, nei to, kas galėjo būti tas keleivis", - „Vakaro žinioms" pasakojo Vitalijus.
Panašių istorijų - daugybė
Jis sako, kad faktas, jog keleivis kelionę apmokėjo kortele, taip pat suteikė daugiau informacijos tyrėjams, juk banke yra to žmogaus duomenys. „Raštą apie tai, kaip veikia programėlė ir kad nei vairuotojas, nei keleivis negali kažko programėlėje inscenizuoti, pareigūnai galėjo gauti iš programėlės valdytojo dar tą patį mėnesį, kai prasidėjo tyrimas. Bet vis tiek pusę metų užtruko, kol visi šie procesai vyko ir galiausiai užsibaigė. Kainavo ne tik nervų, bet ir finansų.
Mano byla buvo nutraukta nesurinkus įrodymų. Bet aš tikrai ne pirmas ir vienintelis, kuris taip papuolė. Kiek žinau, policijos komisariatuose yra ne po vieną tokią bylą.
Žinau atvejį Kaune, kai pavežėjas taip pat nežinodamas, pasirodo, atvežė pinigus sukčiams. Tik ta situacija buvo daug sudėtingesnė, nes buvo imituojama, kad jis yra įdarbintas įmonėje ir važinėja pristatinėdamas prekes. Jam atvykus į vietą, ten laukė pasala. Policija jį sulaikė ir prasidėjo procesas. Prokuroras paprašė vairuotoją sulaikyti trims mėnesiams ir tik advokatų pagalba jis iš areštinės buvo paleistas po pusantro mėnesio. Kiek žinau, ta byla vis dar nepasibaigusi", - pasakoja Vitalijus.
Vyras sako, kad kai kuriems tokiu darbu užsiimantiems kolegoms tenka išgyventi ir daug sudėtingesnes situacijas. Pavyzdžiui, kai patenka į narkotikų prekeivių pinkles. „Gerai, kad mano atveju tai nebuvo narkotikai. Nes greičiausiai, kol vyktų tyrimas, apie pusę metų būčiau praleidęs sulaikytas. Nes tokiu atveju pirmiausia sodina, paskui aiškinasi. Ir aš žinau tokių istorijų.
Kai paviešinau savo situaciją, su manimi susisiekė pavežėjų, kurie yra patekę į tokias rimtas situacijas. Dažniausiai viskas vyksta gana paprastai: įsėda vyriškis, kuris pasako, kad jam reikia nuvažiuoti į kažkokį tašką kam nors ką nors perduoti. Atrodytų, kad visiškai įprastas užsakymas.
Pakeliui jis paprašo sustoti kokioje parduotuvėje. Tai taip pat labai normalu. Kelionės eigoje žmogus pasako, kad blogai jaučiasi ar kažkas pasikeitė ir iki galutinio taško jis pats nevažiuos, užteks, kad daiktus nuvežtų pavežėjas. Vairuotojas nuvyksta į vietą, o jeigu ta vieta sekama, ten patenka į pasalą. Ir aiškinasi, kad jis ne kupranugaris.
Apie tai jau kalba ir pavežėjams atstovaujanti asociacija. Kiek yra atvejų, kai žmogus vežė žmones, o pasienyje paaiškėjo, kad tie žmonės Lietuvoje yra nelegaliai ir vairuotojui teko aiškintis dėl to. Vilniuje buvo atvejis, kai oficialiai iš Vilniaus autobusų stoties žmogus vežė keleivį į Lenkiją. Juk tai neuždrausta, bet paaiškėjo, kad žmogus yra nelegalas. Tokius žmones labai skubama nuteisti", - pasakoja Vitalijus.
Atskiros statistikos apie pavežėjus nekaupia
Kaip „Vakaro žinioms" nurodė Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja, atskira statistika apie pavežėjus, patenkančius į teisėsaugos akiratį dėl pervežamų daiktų, nėra kaupiama.
Tačiau atstovė patvirtino, kad tokių atvejų būna: „Vertinant bendrą praktiką, pasitaiko atvejų, kai asmenys teigia nežinoję, kokius daiktus ar siuntas vežė. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra individualiai vertinamos ikiteisminio tyrimo metu, atsižvelgiant į surinktus duomenis, asmens paaiškinimus ir objektyvias aplinkybes."