PAGD: dėl sniego įgriūva net stogai

„Gyventojai raginami, pastebėjus pavojų, nedelsti ir apie jį pranešti pastatų savininkams ar valdytojams, kurie tiesiogiai atsakingi už pastatų priežiūrą: laiku nuvalyti sniego sankaupas ir susiformavusius varveklius bei aptverti pavojingas vietas. Ši pareiga galioja visiems statiniams, nepriklausomai nuo jų dydžio ar paskirties.

Pėstiesiems patariama atkreipti dėmesį į stogus ir iškyšas, ypač senesniuose pastatuose, kad pastebėtų susiformavusius varveklius, ir vengti vaikščioti arti pastatų", - patarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Zdanevičienė.

Statesnis stogas ne visada saugiau

UAB „Švarus namas", teikiančios ir sniego nuvalymo nuo stogų paslaugas, direktorius Vytautas „Vakaro žinioms" pasakojo, kad tokių darbų paklausa šoka po gausaus snygio ir po atlydžio, kai pradeda formuotis varvekliai. „Daugiausia kreipiasi verslas ir daugiabučių bendrijos ar administratoriai, privatūs - rečiau. Tiesa, dalis užklausų taip ir lieka užklausomis, nes profesionalus stogų valymas, atliekamas laikantis visų saugumo reikalavimų ir su reikiama įranga, nėra „greita ir pigi" paslauga", - aiškino jis.

Paklaustas, ar žmonės visada įvertina sniego grėsmes, UAB „Švarus namas" vadovas tikino, kad toli gražu ne visada.

„Sniegas ant stogo atrodo gražiai, kol nepradeda kelti realių pasekmių. Kreiptis į specialistus verta, kai matomi varvekliai ir sniego sankaupos virš įėjimų ar takų, po atlydžio ant šlaitinio stogo susikaupia sunkus sniegas, kuris gali nuslysti vienu metu, arba ant plokščio stogo susidaro storas susispaudęs sluoksnis/ledas ir užsikemša vandens nubėgimas. Signalai taip pat yra pratekėjimai, deformacijų garsai, užšalę latakai ar įlajos", - teigė jis.

Pasak Vytauto, svarbu suprasti, kad statesnis stogas ne visada reiškia saugiau - taip, jis įprastai nesukaupia tokio storo sniego sluoksnio, tačiau sniegas gali nuslysti masyvu ir sukelti traumų ar apgadinti turtą. Įlūžimų pasitaiko, dažniausiai, kai sniegas ilgai kaupiasi ir sušlampa, o konstrukcijos senesnės, silpnesnės ir dažnesniu atveju tai ne gyvenamosios paskirties pastatai.

„Kita vertus, dėl naujos statybos pastatų stogo apkrovos dažniausiai nereikia jaudintis - jų konstrukcijos paprastai paskaičiuotos sniego apkrovoms. Vienintelis dalykas, ką reikėtų būtinai užtikrinti, kad tirpstantis sniegas turėtų kur nubėgti: pravalyti įlajas ir nubėgimus, kad vanduo nesikauptų ir nepradėtų ieškoti kelio į vidų, - aiškino UAB „Švarus namas" direktorius. - Todėl valyti vertėtų, nes tirpstantis sniegas gali nuslysti ir padaryti žalą žmonėms ar turtui apačioje. Senesniems pastatams rizika didesnė - tiek dėl konstrukcijų, tiek dėl galimų nesandarumų ir pratekėjimų."

„Pasidaryk pats" kartais turi pasekmių

Vytauto teigimu, stogų valymas nėra paprastas sniego nukasimas ar varveklių nudaužymas - tai aukštuminiai darbai, kur svarbiausia darbų sauga ir rizikų valdymas. Taigi pirmiausia įvertinamas stogo tipas ir danga, pavojingos zonos, ir parenkamas valymo būdas, kad nebūtų pažeistas stogas bei nekiltų grėsmė žmonėms ir turtui apačioje.

„Darbų metu naudojamos apsaugos priemonės (apraišai, saugos virvės, prireikus - keltuvai), teritorija apačioje aptveriama. Sniegas valomas taip, kad būtų pašalintas sniego perteklius, bet kartu nepažeista stogo danga, latakai ir įlajos, kitos ant stogo esančios konstrukcijos ir elementai. Be to, labai svarbi ir pačių žmonių sauga ant stogo - šlaitiniai stogai žiemą yra ypač klastingi, kadangi vienoje vietoje paviršius gali būti sausas, o už kelių žingsnių ar ypač kitoje šlaito pusėje jau būna ledo sluoksnis ar suspaustas sniegas, kuris tampa itin slidus. Todėl kritimo ir traumų rizika yra reali net ir patyrusiam žmogui be specialių apsaugos priemonių", - aiškino UAB „Švarus namas" direktorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad dažniausios „pasidaryk pats" pasekmės - pažeista stogo danga, nes bandoma nugramdyti sniegą iki pat stogo dangos (iš tikrųjų dažnai reikia palikti ploną sniego sluoksnį), o apie tai sužinoma jau tik tirpstant sniegui ir sulaužomi latakai ar įlajos. Ypač šlaitiniuose stoguose, kai stumiant sniegą žemyn, krintanti sniego masė gali išlaužti latakus.

Pavojingiausia situacija, anot Vytauto, yra tada, kai ant stogo susikaupia daug sniego ir stogas ribojasi su šaligatviais, įėjimais, gatve ar stovėjimo aikštele. Tirpstant sniegui formuojasi varvekliai ir ledo sluoksniai, o vėliau atsiskyręs ledas ar nuslinkusi sniego masė gali pridaryti daug žalos - tiek žmonėms, tiek turtui. „Todėl tokiose vietose svarbiausia yra ne laukti, o laiku suvaldyti riziką ir, jei reikia, laikinai apriboti pavojingas zonas bei kuo skubiau organizuoti valymo darbus, o idealiu atveju tai atlikti prevenciškai", - pabrėžė pašnekovas.

Iškvietimų netrūksta

Šių metų sausį ugniagesiai gelbėtojai kelis kartus vyko teikti pagalbos įmonėms ir organizacijoms dėl žiemos sąlygų keliamų pavojų - varveklių ir galimų grėsmių gyventojų saugumui.

PAGD atstovė E.Zdanevičienė informavo, kad sausio 5 d. Kaune, Savanorių prospekte, ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie įgriuvusį garažą.

Atvykus paaiškėjo, kad garažo stogas galimai įgriuvo dėl ant jo susikaupusio didelio sniego kiekio. Įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Žmonės nenukentėjo. Dėl saugumo teritorija aptverta „STOP" juosta.

Gyventojų teigimu, garažai priklauso Kauno miesto savivaldybei, į kurią planuojama kreiptis dėl tolesnių sprendimų.

Sausio 28 d. Pasvalyje, Vytauto Didžiojo aikštėje, gautas pranešimas apie virš bibliotekos įėjimo kabančius didelius varveklius. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, įvertinta, kad varveklių pasiekti nėra galimybės.

Praėjimas prie įėjimo jau buvo aptvertas „STOP" juosta pačių bibliotekos darbuotojų.

Sausio 28 d. pranešta apie įvykį Šilalės rajone, Pajūrio seniūnijoje, Džiaugėnų kaime. Gyventoja informavo, kad įgriuvo dalis ūkinio pastato stogo ir galimai yra prispausti gyvuliai, o kita stogo dalis nukrito ant perėjimo.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams nustatyta, kad buvo įgriuvusi dalis mūrinio ūkinio pastato stogo. Gyvuliai pastato viduje buvo, tačiau neprispausti. Ugniagesiai atjungė elektros įvadą, grandininiu pjūklu supjaustė medinio perdengimo konstrukcijas ir iš pastato išvedė keturias karves. Avarinės būklės pastatas aptvertas „STOP" juosta, gyventojai įspėti dėl galimo pavojaus.

Sausio 30 d. Kaune, Vilniaus gatvėje, ugniagesiai gelbėtojai nuo vaikų darželio pastato stogo pašalino pavojingai kabančius 1-1,5 metro ilgio varveklius. Pavojus buvo likviduotas, žmonės nenukentėjo.

Taip pat sausio 8 d. Kaune, Islandijos plente, gautas pranešimas apie po viaduku galimai kabančius varveklius. Atlikus žvalgybą, varveklių nerasta, iškvietimas pripažintas nepagrįstu.