Atsistatydinusi Gintauto Palucko Vyriausybė viename paskutinių savo posėdžių atnaujino Sauliaus Skvernelio Vyriausybės 2019 m. sukurtą Lietuvos įvaizdžio strateginę tarybą, į ją įtraukiant prezidentūros, daugiau ministerijų atstovų ir atsisakant verslo, žurnalistų asociacijų.
Tai jau ne pirmas bandymas gerinti šalies įvaizdį, tačiau šįkart, laimei, kosmetinis, nekainuosiantis mokesčių mokėtojams nė euro. O kadaise be jokios naudos tam išleidome dešimtis milijonų litų.
Pravalė
Laikinai dirbantis ministrų kabinetas atnaujino Lietuvos įvaizdžio strateginę tarybą. Vietoj 20 tarybos narių liks 18, jai vadovauti turėtų nebe Vyriausybės kancleris, o ministro pirmininko patarėjas.
Naujos sudėties taryboje taip pat turėtų dirbti ekonomikos ir inovacijų, finansų, krašto apsaugos, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto, užsienio reikalų, žemės ūkio viceministrai, prezidento patarėjas, du Vyriausybės kanceliarijos, Inovacijų agentūros, „Investuok Lietuvoje", „Keliauk Lietuvoje", Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos kino centro, Švietimo mainų paramos fondo ir viešosios įstaigos „Ekoagros" filialo „Litfood" atstovai.
Anot atsistatydinusio premjero Gintauto Palucko, šios institucijos tiesiogiai prisideda prie Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 metais strategijos įgyvendinimo.
„Strateginė taryba svarstys svarbius su Lietuvos reputacija, žinomumu bei šalies įvaizdžiu susijusius klausimus, valstybės prisistatymo užsienyje prioritetus ir tikslus, taip pat skatins efektyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą įgyvendinant Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 metais strategijos nuostatas", - tvirtino G.Paluckas.
Gražūs tikslai
2019 m. tuometinė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, sukūrusi šią tarybą, jai pavedė: svarstyti strateginius Lietuvos įvaizdžio formavimo klausimus; teikti Vyriausybės kanceliarijai išvadas ir pasiūlymus dėl strateginių Lietuvos įvaizdžio formavimo krypčių ir prioritetų, Lietuvos įvaizdžio formavimo ir su juo susijusių strateginės rinkodaros bei komunikacijos prioritetų įgyvendinimo, Lietuvos pristatymo užsienyje gairių ir strateginių dokumentų; vertinti Lietuvos pristatymo užsienyje gairių ir strateginių dokumentų įgyvendinimo eigą ir rezultatus ir kasmet iki kovo 1 d. apie juos informuoti Vyriausybę, Lietuvos įvaizdžio koordinavimą ir prireikus teikti Vyriausybės kanceliarijai pasiūlymus dėl jo gerinimo.
Auditoriai sumalė į miltus
Tai jau ne pirmas bandymas dirbtinai gerinti Lietuvos įvaizdį. 2009 m. Valstybės kontrolė paskelbė skandalingas išvadas apie šiam reikalui ištaškytą milžinišką sumą.
„Audito metu nustatyta, kad ankstesniųjų Lietuvos įvaizdžio formavimo komisijų ir dabartinės veikla nėra rezultatyvi. Dabartinis Lietuvos įvaizdžio formavimo modelis nėra veiksmingas, neužtikrinamas efektyvus lėšų naudojimas, nes nevykdoma sisteminga šalies įvaizdžio ir jo komponentų pokyčių stebėsena. Institucijos, neturėdamos bendros vizijos, nesant nustatytų šalies įvaizdžio formavimo krypčių ir prioritetų, 2005-2008 m. atskiroms šalies įvaizdžio formavimo priemonėms vykdyti panaudojo apie 63 mln. litų. Pirkti atskirus Lietuvos įvaizdžio formavimo elementus, nenustačius įvaizdžio formavimo tikslų ir prioritetų, nenumačius, kaip šie elementai bus naudojami ateityje, yra neefektyvu, nes tokiu Lietuvos įvaizdžio formavimo būdu galima nepasiekti laukiamo rezultato", - teigta 2009 m. audito ataskaitoje.
Tačiau tuomet du Vyriausybės klerkai - Komunikacijos departamento vadas Laurynas Bučalis ir jo kolega Šarūnas Sakalauskas - atsipirko įspėjimu ir pastaba.
Pasipelnė
Labiausiai pagarsėjo Lietuvos už maždaug pusę milijono litų pasamdytas „įvaizdžio specialistas" britas Volis Olinsas (Wally Olins), už šią sumą pasiūlęs šūkius, kad „Lietuva - tai vieta, kur galima kurti ir įgyvendinti savo idėjas" bei nusprendęs, kad turime reklamuotis kaip ne Baltijos, bet Šiaurės valstybė.
Gerokai pasitaškėme ir 2013 m. mat nuo liepos 1-osios pusmetį pirmininkavome Europos Sąjungos Tarybai. Vien ES pirmininkavimo dovanoms ir naujam logotipui Lietuva buvo suplanavusi išleisti 4,1 mln. litų.
O bendras Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai biudžetas - 214 mln. litų.
Sudaryta, bet neveikia
Ką gi veikia 2019-aisiais sukurta Lietuvos įvaizdžio formavimo taryba? Naujasis jos pirmininkas, premjero patarėjas (dabar jau laikinasis) Taurimas Valys „Vakaro žinioms" pripažino, kad taryba veiklos praktiškai nevykdo.
Pirmadienį, kai „Vakaro žinios" susisiekė su T.Valiu, šis pareiškė, kad, atsistatydinus G.Palucko Vyriausybei, tarybos likimas yra visiškai neaiškus, nes ministro pirmininko patarėjai dirbs tik tol, kol laikinai dirbs G.Palucko Vyriausybė. Todėl ir tarybos pirmininkas gali greitu metu pasikeisti, nes premjero patarėjai yra politinio pasitikėjimo tarnautojai, turintys trauktis kartu su juo.
„Atvirai kalbant, mūsų tarybos veikla yra tik planai. Ji buvo įkurta 2019 m., tačiau praėjusios Vyriausybės (Ingridos Šimonytės, - red. past.) ji buvo stipriai nustumta į šoną. Dabar buvo siekis mobilizuoti daugumos veikiančių valstybės institucijų pastangas, kas mokesčių mokėtojams tikrai nieko nekainuotų. Būtina transliuoti užsieniui žinutes, susijusias su Lietuvos valstybės įvaizdžiu, nes, dabar tuo klausimu atskirai dirba Ekonomikos ir inovacijų, Užsienio reikalų, Kultūros ministerijos bei jiems pavaldžios institucijos. Jos transliuoja žinutes apie Lietuvą, tačiau norime konsoliduoti jėgas. Tai būtų efektyviau. Ir lėšos būtų panaudotos efektyviau. Vienas dalykas, kai viena organizacija pavieniui kažkokį filmuką nori sukurti, kitas - kai bus dirbama bendrai", - kalbėjo T.Valys.
Įvaizdis - dar ne viskas
Anot jo, kadangi atsistatydino G.Palucko Vyriausybė, tarybos likimas kol kas pakibo ant plauko, mat neaišku, ar būsimasis premjeras iš viso T.Valį pasirinks patarėju.
„Viskas įvyko netikėtai, tarybos sudėtis pakeista nežinant, kad Vyriausybė atsistatydins. Bet, atvirai kalbant, buvusi Vyriausybė tarybos likimu visai nesirūpino: tešnekėjo apie karą, kaip apie neišvengiamybę. Ir Užsienio reikalų ministerija savo įvaizdžiu tesirūpino.
O su tokiomis naujienomis apie Lietuvos įvaizdį nelabai ką ir buvo galima kalbėti - nors įvaizdis yra priemonė pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, paskatinti tarptautinę prekybą. O dabar, jei koordinuotai veiktume, lengviau šio tikslo būtų pasiekti", - teigė T.Valys.
Vilniaus miesto plėtros agentūra „Go Vilnius" sumokėjo apie 1,5 mln. eurų, kad pas mus atvyktų „specialistai" ir kelis sostinės restoranus apdovanotų „Michelin" žvaigždėmis. Ar įvaizdžio pirkimas už pinigus yra priimtinas? Apie tai T.Valys kalbėjo atsargiai.
„Go Vilnius" veikia atskirai, savivaldos organizacijoms nedraudžiama vykdyti savo kampaniją taip, kaip jos nori. Tačiau į savo tarybą mes jos nesame įtraukę. Nebent vėliau išnaudosime jos potencialą, jei patirtis pasiteisins", - reziumavo T.Valys.