Alergijos nėra įgimtos, jas gauname

- Girdime - „daugėja alergijų", ar daugėja ir kokios priežastys?

- Alergijų yra įvairių rūšių, dalis jų gali būti susijusios su aplinka - žiedadulkių alergija, alergija gyvūnams, maistui. Iš tikrųjų, daugėja alergiškų žmonių, bet tai nėra tragiškas dalykas. Keičiasi aplinka, klimatas, žydėjimas yra ilgesnis, atsiranda daugiau augalų, nebūdingų tam tikroms klimato zonoms. Štai Lietuvoje, kaip vidutinio klimato zonoje, atsiranda augalų iš pietinių kraštų, jų ir žiedadulkių kiekis yra didesnis. Kai oras ilgiau šiltas, augalai ilgiau skleidžia žiedadulkes. Natūralu, daugėja įsijautrinančių žmonių.

Maisto alergijos ypač aktualios vaikams, tačiau jie užauga ir alergija maistui gali išnykti arba ne. Taigi vis daugiau ir jaunų žmonių, turinčių įvairiausių alergijų.

Įdomu tai, kad tarp tų žmonių, kurie patys mano, kad yra alergiški, ir tarp tų, kuriems galima alergiją įrodyti atlikus tyrimus, yra didelis skirtumas. Kas dešimtas, manantis, kad yra alergiškas, iš tiesų turi alergiją.

Maisto alergijos diagnostika yra gana sudėtinga, čia susideda daug ir psichologinių faktorių. Kad būtų patvirtinta, jog alergija yra - ir dar mirtinos formos - kitą kartą užtrunka laiko.

Yra alergijos, susijusios su vabzdžių nuodais, tokių alergijų drastiškai nedaugėja, bet tokių žmonių, kuriems aktuali ši problema, visada yra. Lietuvoje aktualios bitės, širšės, vapsvos, jų nuodai gali sukelti net mirtinas alergijas. Kaip minėjau, šylant klimatui, augant žmonių mobilumui, jau pietinėse Europos dalyse atsiranda vabzdžių, galinčių sukelti mirtinas alergines reakcijas. Tie vabzdžiai Europai niekada nebuvo būdingi, - tai raudonosios skruzdėlės, jos su laivais, kroviniais atkeliauja iš tropinių kraštų ir palaipsniui stumiasi į Šiaurės Europą. Kol kas tokių vabzdžių neturime, bet čia tik laiko klausimas.

Na, ir universali alergija, kuri būna tiek vasarą, tiek žiemą, tai alergija vaistams. Apie tai per mažai kalbama. Štai ir dabar skyriuje turime pacientą, kuriam buvo stipri alerginė reakcija tam tikram vaistui prieš 10 metų, žmogus apie tai pamiršo, ir vėl tuos vaistus pavartojo, ir ištiko dar stipresnė alergija. Deja, kol kas neturime galimybės, kad prie žmogaus asmens kodo prisegtume paciento diagnozę, t.y. įrašytume jautrumą vaistams. Taigi lieka žmogaus atsakomybė prisiminti, kam jis alergiškas. Labai svarbu esat reakcijai išsiaiškinti, ar čia buvo tikra alergija, ar tik nepageidaujamas reiškinys, kuris nepavojingas gyvybei. Nes kai kurios vaistų alergijos būna labai pavojingos gyvybei, galima ir numirti. Gali būti ir pasekmių, t.y. vaistas išprovokuoja tam tikrus autoimuninius susirgimus, po tam tikrų reakcijų susergama, pavyzdžiui, raudonąja vilklige, cukriniu diabetu ir pan. Alergiškų vaistams žmonių visada yra, jų nei daugėja, nei mažėja.

- Dėl alergijų nereikia vien taršos kaltinti, „kalta" ir klimato kaita?

- Taip. Kita vertus, yra įrodyta, kad dideliuose miestuose, kur bloga oro kokybė, žiedadulkės yra agresyvesnės, jos aplimpa kietosiomis išmetamojo kuro dalelėmis ir veikia stipriau nei paprasta žiedadulkė, pagauta kaime. Lietuvoje oro kokybė nebloga. Iš pacientų nepastebime, kad jiems Vilniuje būtų blogiau, o kaime - geriau.

Pavyzdžiui, Anglijoje oro kokybė yra prasta.

- Žmogus sako: niekam nebuvau alergiškas, bet su amžiumi tapau.

- Visos alergijos gyvenime yra gaunamos, kitaip sakant, turi pagyventi, kad jas gautum. Alergijos nėra įgimtos, gali tik gimti su polinkiu vystytis alergijoms, tai vadinamieji atopikai. Tokiems žmonėms greičiau gyvenime atsiranda alergijos. Bet reikia, kaip sakau, pagyventi. Tada imuninė sistema pradeda dirgliai reaguoti į aplinką. Kol imuninė sistema yra savo didžiausiame aktyvume, t.y. iki 50 metų, naujų alergijų gali atsirasti. O vyresniems žmonėms alergijų gali atsirasti dėl vaistų, nes daugiau kontakto su jais. Kuo daugiau kontaktuoji (šiuo atveju, su vaistais), tuo didesnė tikimybė, kad alergija atsiras.

- Moterims aktualu alergija plaukų dažams. Niekada nebuvo alergiškos, ir šast vieną dieną - nebegali dažyti plaukų.

- Jeigu moteris niekada nebūtų dažiusi plaukų, tai ir nebūtų tapusi alergiška. Taip jau yra. Dar viena alergijos forma - kontaktinė alergija, kai nuo įvairių chemikalų aplinkoje žmogus jiems įsijautrina. Chemikalai būna įvairiose vietose, nebūtinai tik viename produkte.

Pavyzdžiui, parafenilendiaminas, esantis plaukų dažuose, gali būti ir drabužių dažuose, ypač kurie pagaminti iš poliesterio, nailono. Ta pati medžiaga gali būti juodoje gumoje, važiuodamas su dviračiu ir laikydamasis už rankenų gali pamatyti paskui išbertas plaštakas. Tos pačios medžiagos gali būti ir laikinose tatuiruotėse, nuvažiuoji į Egiptą, nupiešia tau tatuiruotes ir išberia.

Žmogus gali tapti alergiškas ir kvepalams, rodos, negali kvepintis. Bet kvapus sunku sukontroliuoti. Nuvažiuoji į prekybos centrą ir ten kvapų be galo daug. Kvepinamas oras, valgai maistą su prieskoniais, kurie yra kvepalų ingredientai, - vėl problemos. Sudėtinga.

- Patys žmonės buityje turėtų vengti agresyvių kvapiklių?

- Aišku, reikėtų mažiau naudoti. Bet kalbant apie eterinius aliejus, tai čia visas mokslas. Tai biologiškai aktyvios medžiagos, turinčios teigiamų efektų organizmui (pvz., kvapų treniravimas Alzheimerio ligos profilaktikai), visada yra pliusų ir minusų.

O kaip su gyvūnais... Yra alergiškų gyvūnams žmonių, bet jie juos laiko, nes myli. Ir pasirenka gerti vaistus ir kentėti simptomus, nei atsisakyti savo draugo. Biuruose būna gyvūnų dienos, alergenai nusėda visur - ant kėdžių, kitų baldų, sienų, ir žmogui, turinčiam alergiją gyvūnams, jau bus blogai. Jis jaus simptomus.

- Dėl tyrimų - štai, pavyzdžiui, vaikui padaryti tyrimai dėl alergijų ir atsakyme jis nealergiškas katėms, o nueina į svečius, kur katinas, ir ištinsta. Kaip tą paaiškinti?

- Dėl tyrimų patikimumo, 90 proc. tyrimai patikimi. Tyrimai parodo dabartinę situaciją. Po kurio laiko situacija gali pakisti. Retai būna, kai odos mėginiai ar kraujo tyrimai nerodo. Alergologijoje auksinis standartas įrodyti, kas sukelia alergiją, yra provokaciniai mėginiai. Žmogus pagal tam tikrą protokolą valgo tam tikrą maistą ir laukiame, kol pasirodys pirmieji simptomai. Tada 100 proc. įrodoma, ar turi alergiją ar ne. Tačiau tokių tyrimų nedažnai prireikia.

- Per didelė švara turi įtakos organizmo įsijautrinimui?

- Taip. Yra tokia teorija, kad per mažai imuninės sistemos stumuliantų, todėl imuninė sistema dažniau pasirenka reaguoti į aplinkoje esančias medžiagas. Ta teorija papildyta ir vadinamąja epitelio vientisumo teorija, vadinasi, ne tik blogųjų mikrobų yra mažiau, bet yra ir disbakteriozė, kada trūksta gerųjų bakterijų.

Dezinfekcinių priemonių naudojimas, perdėta švara, sterilaus maisto (kuriame yra konservantų) valgymas išbalansuoja gerąsias bakterijas. Kai kurios medžiagos, esančios moderniojoje maisto pramonėje, pavyzdžiui, emulgatoriai, gali susilpninti tarpląstelinius ryšius ypač žarnyne ir tada labiau dirginama imuninė sistema. Mažiau reikėtų naudoti ir ploviklių indaplovėms, kai valgome iš taip išplautų lėkščių, gauname mikrodozes to ploviklio. Aišku, tai nėra nuodinga. Bet kai nuolat valgome iš taip išplautų indų, žarnų gleivinė gali išsausėti. Praskalaukite dar indus. Stenkitės naudoti kuo mažiau buitinės chemijos priemonių.

- Papasakokite apie tyrimų pažangą.

- Santaros klinikose turime dienos stacionarą, kur galime iki smulkmenų išsiaiškinti priežastis, ar tikrai žmogus alergiškas (provokaciniai tyrimai). Mes galime atlikti tyrimus, nustatančius alergiją ne tik konkrečiam alergenui, bet ir išsiaiškinti, kokiai alergeno daliai žmogus alergiškas, tai vadinamieji molekuliniai-komponentiniai tyrimai. Tai padeda prognozuoti, ar asmuo alergiją išaugs, ar ne (pvz., alergija kiaušiniams, riešutams); ar reakcija į produktą būtų mirtina (anafilaksija) ar ne. Tokiu atveju žmogus su savimi nešiotųsi adrenaliną, nes žinotų riziką.

Kadangi esame daugiaprofilinė ligoninė, turime labai stiprų hematologinį padalinį, genetikus, reumatologus. Simptomų žmogus gali turėti įvairių ir manyti, kad yra alergiškas, bet gali turėti visai kitą ligą, pavyzdžiui, vilkligę, vaskulitą, kokią kraujo ligą. Mes esame ne tik alergologai, bet ir klinikiniai imunologai, taigi tiriame ir imuninę sistemą. Galime plačiausiai ištirti imuninę sistemą iki genetinio lygmens.

- Įdomi jūsų specialybė.

- Labai įdomi, tai ne apie vieną konkretų organą, o apie visą žmogų. Žmogui gali palengvinti gyvenimą, padaryti jį malonesnį, štai čia gydytojui yra didelis pliusas. Malonu, kai matai rezultatą, kad padėjai pacientui.