Vairavimo instruktorius pataria neskubėti ir būti tolerantiškiems keliuose

- Jau 25 metus dirbate vairavimo instruktoriumi, ar keičiasi vairuotojų kultūra?

- Nors sakoma, kad keičiasi, bet iš tiesų tai gana stabilus dalykas. Vyresni vairuotojai visai kitaip į vairavimą žvelgia nei jaunesni. Dingsta jaunimo tolerancija, kad reikia praleisti, pristabdyti, įleisti. Visi skuba. Visi „tik man reikia". Yra problemų, bet bent jau situacija dėl kultūros neblogėja.

- Patys mokiniai atėję pas jus mokytis, kokie jie?

- Anksčiau ateidavo mokytis atsakingesni. Jaunimas vis sako „oi negaliu", „išvažiuot turiu" ir į vairavimo mokslus, būna, žvelgia atsainiai. Nėra suinteresuotumo, kad jei jau atėjau, mokysiuos mokykloje prie kompiuterio, jei kas neaišku, iš karto gausiu konsultaciją. Kita veikla jaunimui svarbiau už kursus.

Žinoma, negaliu sakyti, kad visi ateina su atsainiu požiūriu. Yra ir labai besistengiančių, tik jų, deja, mažuma.

- O ką daryti tiems, kurie turi vairuotojo pažymėjimą, bet padarę ilgą vairavimo pertrauką?

- Patarčiau pasiimti pamokų, kad prisimintų ne tik, kaip vairuoti, bet prisimintų ir Kelių eismo taisykles. Galite mažiau ledų suvalgyti, bet vis dėlto pavažinėti verta. Jei tai jaunimas, gali važiuoti su tėvais, bet mokykloje yra kitaip. Būna, ateina jaunimas ir sako „mano tėtis sako, kad aš gerai vairuoju". Taip, gerai važiuoja tiesiu keliu, o kai reikia mieste sankryžose pavažinėti, tai sutrinka.

Visada sakau - jeigu žmogui būtinas automobilis, reikia daugiau praktikos, o ne sakyti „brangiai kainuoja, aš nevažiuosiu". Reikia važinėti, kol išmoksi.

Lietuvoje vairavimo kursai yra vieni pigiausių visoje Europoje. Vokietijoje kursai kainuoja iki 3000 eurų. O pas mus - iki 500 eurų.

- Kas sunkiai sekasi mokiniams?

- Nuspręsti iš anksto, ką daryti privažiavus prie sankryžos, ar atvažiavus statyti mašiną į aikštelę. Trūksta praktikos žmonėms. Vieni greitai įsimena, kiti - užmiršta, ir nebežino, į kurią pusę vairą sukti.

Važiuoju sankryža, dega žalia, mokinys lekia „gazas-dugnas", o aš jam sakau - o jeigu išlįs mašina su švyturėliais, o gal kažkas užsimiegojęs išvažiuos. Nukelk koją nuo gazo. Sulėtink prieš sankryžą, kad spėtum apsidairyti, nors ir dega žalia.

Važiuoja mokinys pagrindiniu keliu, sakau, nukelk koją nuo gazo, atsako „taigi man pagrindinis kelias", atsakau: o jei kažkas išlėks iš šalutinio kelio pažeisdamas taisykles. Žmogus turi spėti įvertinti situaciją. 15 važiavimų yra minimumas tiems, kurie su tėvais važinėjo ir pan. Nors 15 važiavimų yra juokas.

Žmogus turi mokėti važinėti bet kokiomis sankryžomis, be jokių maršrutų išsistudijavimų. Vadovaukitės Kelių eismo taisyklėmis. Išstudijuotu maršrutu visą gyvenimą nevažinėsi.

- Kai sutinkate naujus mokinius, galite pasakyti, koks vairuotojas bus?

- Galima numatyti, įvertinti veiksmus, judesius, kalbą ir panašiai. Beje, mokytis daugiau ateina merginų. Ar vaikinai, ar merginos, vairuoja daugmaž vienodai. Nebėra jokių stereotipų.

Tik toks pastebėjimas iš mano patirties - moterys labai skuba šiais laikais. Stovime prie sankryžos, užsidega žalias šviesoforas ir kol mokinys prisikrapšto... Gale stovintis automobilis jau pyp pyp. Moteris pypsina. Užmiršta moterys, kaip joms buvo sunku pradėti vairuoti. Ir netoleruoja mokinukų.