Manoma, kad vasaros saulėgrįža susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Senieji lietuvių papročiai pasirodė esą gajūs ir išsilaikė iki šių dienų. Koks iš tikrųjų buvo baltiškos saulėgrįžos šventės pavadinimas, nėra žinoma. Rasos šventės, Kupolės ir kiti pavadinimai - jau krikščioniškų laikų paveldas. 2003 m. vasaros saulėgrįžos šventė Lietuvoje paskelbta nedarbo diena, tačiau įstatyme minimos Joninės. Vis dėlto Rasa, arba Rasos, lieka populiaresnė už Kupoles, Saules, Krešes (prūsiškas pavadinimas).
- Kokius simbolius slepia ši vidurvasario šventė? Kokia jų - vartų, ugnies, saulės, rasos, vainiko, paparčio žiedo - reikšmė? - klausėme senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivės Inijos TRINKŪNIENĖS.
- Kiekviename saulėgrįžos šventės veiksme galime įžvelgti simbolinę prasmę. Pirmiausia reikėtų paminėti Rasos šventumą ir apeiginių veiksmų sakralines prasmes. Vartai, jų rateliai, ėjimas pro juos - tai įžengimas į šventvietę. Įeidami pro vartus, nusiprausdami šaltinio vandeniu mes apsivalome ir pasirengiame susitikimui su dievais ir protėviais, kurie reiškiasi įvairiais pavidalais. Užkurdami Rasos šventės aukurą pagerbiame ugnies deivę Gabiją, protėvius ir dievus.
- Kodėl Rasos šventė senovės lietuviams buvo viena svarbiausių?
- Laiko samprata, gyvenimas metų rate, saulės riedėjimas ratu buvo svarbiausi mūsų protėvių gyvenimo žymenys. Vasaros saulėgrįža, Rasos, arba Kupolinių, šventė - tai metų rato šviesiausioji dalis, siejama su kupėjimu, skleidimusi, klestėjimu - gamtos ir žmogaus gyvybinių galių viršūne. Todėl svarbiausi apeiginiai veiksmai susiję su saulės pagerbimu: Rasos šventės metu giedamos giesmės ir sutartinės palydint saulę ir ją pasitinkant.
- Viena šios vidurvasario šventės tradicijų - vainikų plukdymas. Kuo ji ypatinga?
- Rasos šventės, vasaros saulėgrįžos metu žolynai įgyja stebuklingų galių - gydyti, pritraukti porą, lemti ateitį ir pan. Rasos šventėje išplėtoti apeiginiai veiksmai, susiję su žolynais. Vainikų pynimas, nešiojimas, plukdymas, ateities spėjimas - kiekvienas veiksmas turi savo paskirtį ir prasmę. Vainikų plukdymą siečiau su deivės Laimos - likimo deivės - apeigomis. Iki mūsų dienų išliko daug papročių, kai vainikai leidžiami vandenin norint išburti sau porą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“